Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus. Pamačiusi antraštę turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai, susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir žala ne tik geriančiajam, bet ir šalia jo esančiajam: vaikui, sutuoktiniui, seneliams, eiliniams piliečiams.
Tarp išplatintame pranešime minimų principų neįžvelgiau nė vieno, kuris būtų tiesiogiai siejamas su smurto prevencija, t. y. su socialinio saugumo didinimu. Socialinio saugumo, arba smurto (žalos) mažinimo, principas yra vienas svarbiausių, nes būtent jis orientuoja valstybės pastangas į piliečių saugumą užtikrinančias priemones, o vėliau leidžia pamatuoti, ar priemonės buvo veiksmingos. (Tiesa, minimi principai, ypač lygiateisiškumo principas, neleidžiantis privilegijuoti atskirų alkoholio pramonės grupių, išlieka aktualūs ir juos įtvirtinti yra geriau nei nieko nedaryti.) Tačiau man, kaip žmogui ir kaip alkoholio tyrimų srities mokslininkei, aktualesnis yra alkoholio kontrolės tikslo, principų ir priemonių susiejimas su Lietuvos gyventojų vidaus saugumu. Šiose diskusijose ir ieškojimuose, ką daryti arba kas turėtų būti padaryta, patobulinta egzistuojančioje alkoholio kontrolės politikoje, pateiksiu keletą svarbiausių punktų.
Socialinės žalos mažinimo principas turi būti vienas svarbiausių
Šio principo pripažinimas ir laikymasis yra alkoholio kontrolės tikslo pagrindas. Jis yra vienas svarbiausių motyvų ribojant alkoholio pramonės ir geriančiųjų laisves. Alkoholio kontrolės tikslas iš „šizofreninės formuluotės“ turėtų tapti realus ir orientuotas į gyventojų saugumą, t. y. smurto, socialinės žalos mažinimą. Dabartinėje alkoholio kontrolės įstatymo formuluotėje tikslas yra alkoholio vartojimo, žalos ūkiui ir sveikatai mažinimas. Tokia tikslo apibrėžtis iš esmės yra prieštaringa, nes norint išvengti žalos sveikatai reiktų mažinti alkoholio vartojimą, o norint išvengti žalos ūkiui reiktų didinti alkoholio vartojimą. Užsienio ir Lietuvos mokslininkai yra pateikę įrodymų, kad socialinės žalos išlaidos yra didesnės, nei surenkama pinigų iš alkoholio akcizų. Todėl pakeisto alkoholio tikslo apibrėžtis kreiptų stebėseną ir veiksmus ne tik į tai, kiek sumokėta akcizų ar kiek užregistruota asmenų, sergančių alkoholine psichoze ir lėtiniu alkoholizmu, bet ir tai, kaip mažėja dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tėvų neprižiūrimų, nuskriaustų vaikų ir moterų, nužudymų ir bendrai smurto viešoje ir privačioje erdvėje.
Kainos valdymas turi būti efektyvus
Pabrangimas keliais centais iš esmės situacijos nepakeičia. Taip, turi būti įtvirtintas Vyriausybės įvardytas lygiateisiškumo principas, nes iš alaus gryno alkoholio lietuviai suvartoja ne mažiau kaip iš stipriųjų gėrimų. Jei žiūrėsime ne iš alkoholio pramonės grupių pusės, o iš visuomenės saugumo, tai smurto fakto nekeičia, kad asmuo nužudė, suluošino, įžeidė ar dar kažką negero padarė prisigėręs alaus. Kainos valdymui, be akcizų, yra svarbu alkoholio akcijų uždraudimas. Užsienio mokslininkai yra ištyrę, kad „laimingos valandos“ ir kitos alkoholio akcijos gerokai prisideda prie smurto protrūkių.
Alkoholio pardavimo vietų tankis turi būti reguliuojamas
Užsienio tyrinėtojai yra nustatę, kad naktinė prekyba alkoholiu vartoti vietoje (baruose, restoranuose, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įmonėse) didina nusikalstamumą aplink šias vietas. Yra nustatyta, kad vienas papildomai atidarytas baras ar naktinis klubas prideda 5,3 smurto įvykių per metus. Tankus alkoholio pardavimo išsineštinai vietų tankis didina nepilnamečių alkoholio vartojimą, prievartą privačioje erdvėje. Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos geriančiųjų geria namuose (savo ar kitų), o ne viešojo maitinimo įmonėse. Žiūrint iš viešojo saugumo interesų alkoholio pardavimo vietų turi būti mažai. Diskusijose pasigirsta specializuotų parduotuvių šalininkų balsas. Tai gerai, bet problema iš esmės neišsispręs nereguliuojant viešojo maitinimo įmonių, prekiaujančių alkoholiu vartoti vietoje (ir išsineštinai atidarytoje taroje), tankio ir pačių specializuotų parduotuvių tankio. Tankis reguliuojamas nustatant, kiek alkoholio pardavimo vietų gali tekti nustatytam gyventojų skaičiui arba nustatytame geografiniame vienete. Diskusijose ir sprendimuose dėl alkoholio pardavimo vietų tankio neturi būti pamiršta internetinė prekyba alkoholiu.
Mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos turi būti terminuotos
Daugumoje pasaulio šalių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos yra terminuotos. Lietuvoje nuo 1995–1997 m. licencijos buvo terminuotos (1 metai), o iki 2002 m. perregistruojamos išdavusioje institucijoje. Deja, dabar licencijos išduodamos neterminuotam laikui, sumokėjus vienkartinį 376 eurų mokestį. Šalyse, kur rūpinamasi žmogaus saugumu alkoholio pardavimo vietų kaimynystėse, terminuotos licencijos naudojamos kaip įrankis smurtui ir netvarkai aplink pardavimo vietas ir jose valdyti. Jei naktinių barų, klubų savininkai nesugeba suvaldyti ypač garsios muzikos, triukšmo, tai gali būti priežastis neatnaujinti licencijos, jei aplink naktinius barus daug netvarkos ir smurto – tai gali būti pagrindas nepratęsti licencijos… Deja, Lietuvoje su šiomis problemomis „kovoja“ triukšmo įstatymas. Praėjusiais metais liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje galiojo 19405 licencijos prekiauti alkoholiu. Nors ir simboliškai apmokestinus licencijų perregistravimą, surinktas lėšas būtų galima panaudoti vaikų, kurie nukentėjo nuo girtų asmenų, reabilitacijai, o bendruomenę įtraukti į rūpinimąsi savo pačios saugumu.
Bendruomenė turi galėti prisidėti prie savo saugumo kaimynystėse užtikrinimo
Dabar bendruomenė gali tik sutikti ar nesutikti, kad būtų prekiaujama alkoholiu daugiabutyje, kuriame jie gyvena. Tačiau jei prekybos vieta atsidaro ties vaikų žaidimų aikštele, labai artimoje kaimynystėje, kad ir ranka pasiekiamoje, bet jau kitame pastate, – kaimynai neturi jokio balso. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad daugiabučių gyventojai įtraukti, tačiau taip nėra. Kadangi licencijos neterminuotos, licencijų turėtojai nesusieti su viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo atsakomybe, tai sykį pasirašę gyventojai praktiškai neturi galios užtikrinti savo kaimynystės tvarką ir saugumą. Norintys tai padaryti turi nueiti kryžiaus kelius, o šie nebūtinai nuves į siekiamą tikslą. Kitose šalyse bendruomenės ir policijos, kaip viešosios tvarkos ir saugumo savo bendruomenėje užtikrintojų, balsas turi ypač didelę galią. Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra gera praktika, kai gyventojų sutikimo reikalauja pats pageidaujantysis gauti licenciją. Tai ydinga praktika, leidžianti daryti psichologinį (galbūt ir kitokį) spaudimą nesutinkantiems gyventojams. Gyventojų nuomonės turi klausti licencijas administruojanti institucija, o ne daugiabučio bendrasavininkis, pretenduojantis į licenciją.
Komentaro pabaigoje noriu pasakyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie saugumo ir gerovės, todėl solidarizuojuosi su A. Tapinu: „Štai šansas norintiems mus valdyti: pateikite aiškią, sąžiningą ir skaidrią tokios kampanijos programą ir rudenį turėsite mano balsą, kad ir kokiai politinei krypčiai atstovautumėte.“
Doc. dr. Ilona Tamutienė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros mokslininkė, tyrinėjanti sveikatos ir alkoholio kontrolės politiką, socialinės atskirties ir įtraukties tematikas