Japonija keliautojus stebina ne tik ryškiomis spalvomis, niekada nenutylančiais garsais ar egzotiniais maisto skoniais, bet ir žaibiškai besivystančiomis technologijomis. Šią šalį neretai aplankanti ir ką tik iš jos parvykusi kelionių ekspertė Rasa Levickaitė pasakoja, kad giliai atmintin įstringa ir japonų elgesys ar papročiai, kurių vieni prigiję nuo seno, pvz., tam tikrose vietose nusiauti batus, o kiti, pvz., „kawaii“ arba mielumo fenomenas, pasklido palyginti neseniai.
Ne vienas keliautojas pastebi, kad Japonija – tarsi kitas pasaulis, be galo charakteringa. Su kokiais kultūriniais skirtumais ir įdomybėmis susidūrėte šioje šalyje?
Absoliučiai viskas Japonijoje – aukščiausios kokybės. Kiekvienas darbas atliekamas kvalifikuotai, visose srityse keliami griežti kokybės standartai.
Kalbama, kad japonai nėra itin efektyvūs, jie dirba labai daug valandų, kartais ir 12–14 val. per parą, tačiau žvelgiant iš šono matyti didelis jų atsidavimas darbui ir preciziškumas. Šioje šalyje itin svarbi reputacija, jai kritus labai sielojamasi. Japonų darboholizmas siejasi su dideliu finansiniu pajėgumu, o tai formuoja ir tam tikrus šios tautos įpročius, pavyzdžiui, „daiktizmą“ ir „šopoholizmą“. Prabangos prekių japonai nuperka daugiau nei bet kurios kitos pasaulio šalies gyventojai.
Nepaisant to, kad Japonija yra itin šiuolaikiška ir progresyvi šalis, kurioje dėl aukšto technologijų išvystymo kartais netgi sunku pritapti kultūriškai, čia lengva pastebėti išlikusių archajinių bendravimo ir elgesio ypatumų. Pavyzdžiui, sveikinantis ir atsisveikinant įprasta lenktis (tik nereikėtų verslo partneriui lenktis lyg imperatoriui), yra vietų, kuriose pirkinį atiduodama pardavėja priešais jus klaupsis ant kelių.
Sakoma, dar vienas išskirtinis japonų bruožas – didelis dėmesys švarai ir higienai. Ar ir Jums tai krito į akį?
Japonijoje taip švaru, kad, regis, net ir oro uosto tualete galima nakvoti. Dėmesys kreipiamas į kiekvieną detalę: viešajame tualete gausu dezinfekcinių ir higienos priemonių, netgi rasite sulankstomą kėdutę vaikui, kad nereikėtų sukti galvos, kur jį saugiai palikti. Bet kuriame Japonijos viešbutyje galite likti nakvoti be išankstinio pasiruošimo. Dantų šepetėliu, pižama, higienos reikmenimis, šlepetėmis ir netgi užkandžiu bus pasirūpinta. Mes, užsieniečiai, ne visada suprantame japonų švaros standartus. Pavyzdžiui, kartais net ir prieš įeinant į restoraną reikia nusiauti batus.
Kas iškart patraukė dėmesį lankantis didžiuosiuose Japonijos miestuose?
Osakoje, Kiote, ypač Tokijuje įsimena pati jausena, taip pat vaizdai ir kvapai. Miestuose pasitiko garsai, judesys, daugybė spalvų ir kvapų, šviečiančios reklamos, keleto aukštų keliais zujantys automobiliai, greitieji traukiniai, žmonių jūra. Nepaprastas jausmas apėmė einant garsiąja Šibujos perėja, kur vienu metu gatvę kerta daugiau nei 1000 žmonių. Čia lengva pasijusti didelio pasaulio maža dalimi.
Kurios Japonijos vietovės Jums paliko didžiausią įspūdį?
Japonijos miestuose reikia tiesiog būti, slampinėti gatvėmis, užklysti kur nors pavalgyti ar išgerti arbatos. Net ir gidai ekskursiją dažnai rekomenduoja pabaigti restorane ar apsipirkti tam puikiai tinkančioje vietoje (štai ir vėl išlenda japonų „šopoholizmas“).
Tokijuje išties verta aplankyti garsųjį „Harajuku“ rajoną, dar vadinamą jaunimo kultūros bei mados centru. Jame apstu spalvingos veiklos. Galima apsipirkti, pavalgyti ar papramogauti „kawaii“ stiliaus parduotuvėse, kavinėse ir desertinėse. „Kawaii“ Japonijoje – tai ištisa „mielumo“ kultūra, apimanti daiktus, drabužius, žaislus, išvaizdą ar netgi manieras. Verslo susitikime mano uniforma buvo pavadinta „kawaii“, tokiu pačiu žodžiu gali būti kreipiamasi į ką tik sutiktą nepažįstamąjį ar mažą vaiką.
Ginzos rajonas garsėja prabanga ir elegancija. Tai vienas brangiausių rajonų pasaulyje. Butikai, kuriuose parduodamas šilkas, kavos šventovės, prestižiniai restoranai gali gerokai paploninti piniginę.
Žinoma, į Japoniją verta keliauti ir dėl tūkstančio metų senumo šventyklų, garsių kultūros, gamtos paveldo bei UNESCO saugomų objektų. Jei tik yra galimybė, būtina aplankyti Baltojo garnio pilį, Niko šventvietes ir šventyklas, Horudžio šventyklą, Hirošimos taikos memorialą, Širakamio kalnus, Širakavos etnografinį kaimą.
Kokie maisto skoniai Jums asocijuojasi su Tekančios Saulės šalimi?
Japonijoje skaniai pavalgysite užėję kad ir į pirmą pasitaikiusį restoraną ar užeigą. Įprastai kiekviena jų specializuojasi. Pavyzdžiui, surasite sašimio (žalios mėsos ar žuvies patiekalas, patiektas mažais gabalėliais su sojų padažu, marinuotais imbierais, vasabiais ir japoniniais ridikais), udonų (japoniškų makaronų), japoniškų „gyoza“ koldūnų, kario ar tempuros (tešloje keptų jūrų gėrybių, daržovių, mėsos, žuvies) patiekalų restoranus. Maistas gaminamas labai greitai ir kokybiškai. Desertui japonai valgo banano formos raguolius, įdarytus kremu (angl. „Tokyo banana“), įvairius saldumynus, pavyzdžiui, ledus, šokoladą, kremus, kepinius, paskanintus žaliąja arbata, ledinius vaisius, pavyzdžiui, šaldytus mangus.
Ką vykstant į Japoniją pravartu žinoti apie kainas?
Kai Lietuvoje dar nebuvo įvestas euras, kainos Japonijoje atrodė šiek tiek didesnės. Šiandien kasdienis gyvenimas šioje šalyje atsieina mažiau nei pas mus. Tokio paties atstumo kelionė Lietuvoje kainuos 8 Eur, Japonijoje – apie 5 Eur, metro bilieto kaina – nuo 1,5 iki 2 Eur, pervežimas iš oro uosto (trukmė – daugiau nei valanda) kainuoja 8 Eur, skanius pietus Japonijoje pavalgysite už 4–6 Eur, o nakvynė japoniško stiliaus viešbutyje miesto centre kainuos nuo 70 iki 100 Eur.
Monika Visockytė
„Baltic Tours“ nuotr.