Pietų Korėja nėra pati populiariausia atostogų kryptis tarp poilsiautojų iš Lietuvos, net ir tarp tų, kurie tokią kelionę tikrai gali sau leisti. Turbūt didžiausias trukdis norintiesiems aplankyti vieną egzotiškiausių Azijos šalių – itin ilga kelionės trukmė. Tačiau šioje šalyje jau kartą pabuvojusieji patikins – keliauti pusę paros išties verta. Juk kiekvienas kilometras keliaujant į Pietų Korėją nuneša vis toliau nuo to, kas įprasta, ir arčiau to, kas iš tiesų visiškai nepažinta.
Pasiekti – vis paprasčiau
Neseniai iš Pietų Korėjos sugrįžusi „Baltic Tours“ kelionių ekspertė Rasa Levickaitė pastebi, jog net visko matę keliautojai su vaikais skristi į tolimosios Azijos kraštus kartais pabūgsta. Vis dėlto realybė toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip manoma.
„Ne vienas draugas, išgirdęs apie mano pačios planus kartu su penkerių ir pusantrų metų vaikais skirsti į Pietų Korėją, pirštu pasukiojo prie smilkinio ir sunkiai suprato, kaip mažieji „iškenčia“ 8–12 valandų skrydžius. Bet iš tiesų nepanašu, kad jie išvis kenčia – „Finnair“ kelionė iš Vilniaus į Seulą per Helsinkį iš viso užtrunka 12 valandų, bet pramoginės laidos ir miegas skrydžių metu taip „suvalgo“ laiką, kad vos pastebi įveikęs jau 7500 kilometrų“, – tikino R. Levickaitė.
Būtent dabar šioje šalyje pats sezonas – Pietų Korėjoje ryškūs visi keturi metų laikai, tačiau atvykti rekomenduojama pavasario pabaigoje arba rudens pradžioje, kai oras lauke šiltas ir pučia gaivus vėjas. O svarbiausia – būtent pavasarį žydi sakuros, itin mėgstamos ir Lietuvoje.
Kitoks požiūris į tradicijas
Didžiausias šalies miestas Seulas dažnai apibūdinamas kaip neofuturistinis. Jame stovi ir į viso pasaulio architektūros almanachus įtrauktas „Dongdaemun Design Plaza“ pastatas, suprojektuotas garsiosios Zaha Hadid.
Tarp keistesnių šiuolaikinių naujovių – devynias dienas liepos mėnesį trunkantis Purvo festivalis, kuriame kasmet apie 1,5 mln. žmonių žaidžia, murkdosi ir lenktyniauja purve. Tarsi SPA, tik aktyviau.
Tačiau ne viskas mieste yra modernu ir beprotiška, priešingai – Pietų Korėjoje labai vertinama ankstesnių kartų architektūra bei kultūra, o net pačiame miesto centre išsaugomos praėjusių amžių šventovės bei rūmai. Changdeokgung rūmai dažniausiai laikomi didžiausiu didmiesčio traukos objektu – prieš daugiau kaip 900 metų iškilę buvę karalių namai pritraukia ir pačių korėjiečių turistus.
Verta aplankyti ir kiek neįprastą Seulo mišką – tai iš karališkųjų medžioklės plotų perdarytas parkas, kuriam buvo skirtos milžiniškos investicijos: už 180 mln. eurų pasodinta 400 tūkst. medžių, užveista 100 gyvūnų rūšių, o bendras miško plotas siekia 1,2 mln. kv. m. Jame atsispindi ir pačios korėjiečių kultūros skirtumas nuo vakariečių: už paliktas keturkojų išmatas, rūkymą, augalų skynimą ir kitų taisyklių pažeidimus visiems svečiams gresia nuo 75 eurų siekianti bauda.
Gyventi kaip vietiniams – (ne)verta
„Korėjietiška virtuvė yra labai paveikta skirtingų kultūrų maišymosi, ji evoliucionavosi ir dėl technologijų bei Vakarų įtakos, todėl čia galima rasti pačių įvairiausių derinių, nebūtinai visada tokių, kokius supranta mūsų skonio receptoriai. Pietų Korėjoje ne visiems galioja taisyklė „eik valgyti, kur valgo vietiniai“, nes net visko mačiusiems vietinių maistas kartais visiškai nepatinka. Ir nors kavinių yra tikrai daug ir originalių, bet paprastas espresas čia tiesiog neegzistuoja, nei pigus, nei brangus“, – perspėjo kelionių ekspertė.
Tačiau keli vietinių patarimai vis dėlto svarbūs – Seule gyvena 24 mln. žmonių, kasmet jį aplanko bent 8 mln. turistų, todėl miestiečiai tikina, jog net neverta eiti į tuos rajonus, kuriuos rekomenduoja turistinės knygos ar informacijos centrai: kol žinios pasiekia juos, situacija jau būna pasikeitusi.
„Nepaisant Seulo dydžio ir kultūrinės svarbos visam regionui, tai nėra turistų perpildytas miestas, kuriame lengva praleisti dvi savaites net nepajutus tikro vietinio ritmo. Ieškantiesiems įdomiausių vietų ar labiausiai gyvybe pulsuojančių gatvių vietiniai rekomenduoja paprastą triuką – sužinoti, ką rekomenduoja turistų biurai, ir eiti ne į tuos rajonus, o į šalia esančius“, – patarimu dalijosi R. Levickaitė.
Kraštas, pakvaišęs dėl kosmetikos ir elektronikos
Pačios Pietų Korėjos Vyriausybės užsakytas tyrimas atskleidė, kad tarp atvykusių turistų populiariausia prekė yra kiek netikėtai korėjiečių „Samsung“ produktus aplenkusi kosmetika. Tačiau toks šios rinkos dominavimas greičiausiai nestebina sekančiųjų kosmetikos tendencijas – Pietų Korėjos gamintojai karštligiškai stengiasi kas mėnesį pristatyti ką nors neregėto ir produktams naudoja net vulkaninį molį, sojų pupelių pastą ar sraigių sekretą.
Žinoma, ne viską, kas apibrėžia Pietų Korėją, taip lengva pasiimti su savimi – šioje šalyje labai mėgstamas aktyvus laisvalaikis, todėl žygeiviams tai bus tikras rojus. Nuo centrinės Seulo traukinių stoties galima greitai nukeliauti kone į bet kurį šalies kraštą, o ten rinktis įvairaus ilgio, sudėtingumo ar grožio trasas.
„Pietų Korėja yra šalis, pasinėrusi į nirvaną, tarp greičiausio pasaulio interneto bei modernių technologijų ir aktyvios, nuolat besikeičiančios kultūros. Tai turistų dar nenuniokota valstybė, kurioje įmanoma rasti bene visko, tačiau, kad ir kaip rinktumėtės veiklas, kad ir kam skirtumėte prioritetus, viskas Pietų Korėjoje turės savitą jausmą, stilių ir aurą“, – neabejoja kelionių ekspertė.
„Baltic Tours“ nuotr.