Monika Čekytė – iš tų studenčių, kuri nežiūrėjo į nusistovėjusius stereotipus apie aukštąsias mokyklas ir nusprendė studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Trečiakursė galėjo laisvai pasirinkti kitą aukštąją mokyklą, prestižiškesnę profesiją, tačiau įstojo į istorijos bakalauro studijų programą. Monika baigė mokyklą su pagyrimu: už lietuvių kalbos egzaminą gavo 100 proc., istorijos egzaminą – 91 proc., geografijos egzaminą – 87 proc. Anglų kalbos egzamino įvertinimas buvo daugiau nei 90 proc., tačiau ji buvo išsilaikiusi IELTS egzaminą 7 balams, o tai prilygo 100 proc. iš anglų kalbos valstybinio egzamino.
„Mano studijų pasirinkimo sąraše buvo tik LEU, nors galėjau be sunkumų įstoti ir į kitus universitetus. Visuomenėje egzistuojanti nuomonė, kad šioje aukštojoje mokykloje studijuoja tik į kitus universitetus neįstoję studentai, yra klaidinga. Manau, jog kiekviename universitete yra tiek puikiai, tiek prasčiau besimokančių studentų“, – teigė studentė.
M. Čekytės teigimu, pasirinktame universitete studijų kokybė labai gera. Studentai turi galimybę išvykti į Erasmus+ praktikas, stažuotes, prisidėti prie mokinių istorijos olimpiadų organizavimo, dalyvauti mokslinėse konferencijoje, studentų veiklose. „Kiek universiteto suteikiamų galimybių pasirinks išnaudoti studentas, priklauso tik nuo jo paties“, – tikino studentė.
Istoriko profesija mergina susidomėjo vaikystėje. „Pirmasis postūmis buvo kelionės. Visi išlikę senieji statiniai, daiktai man atrodė paslaptingai žavūs, susiejantys praeitį su dabartimi. Nemažai įdomių istorijos pasakojimų girdėdavau ir namie – mano prosenelis, senelis pasakodavo įdomiausių dalykų iš savo gyvenimo“, – pasakojo M. Čekytė.
Vėliau gimnazijoje moksleivei istoriją dėstė LEU dėstytojas Deimantas Karvelis. „Jo paskatinta ėmiau istorija domėtis plačiau. Dalyvavau Nacionalinės moksleivių akademijos veikloje, mokiausi istorijos sekcijoje. Kelis kartus per metus vykdavo sesijos, jų metu klausydavomės istorikų paskaitų, kurias dažniausiai skaitydavo dėstytojai iš LEU“, – kalbėjo studentė.
Dvyliktoje klasėje Monika abejojo dėl profesijos pasirinkimo, rinkosi tarp istorijos ir veterinarijos.
Netikėtai istorijos mokytojas abiturientei davė perskaityti Raimondos Ragauskienės straipsnį „Cavecanem žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a“. „Galbūt tik tada supratau, jog istorija gali būti įvairi ir ją kiekvienas gali atrasti skirtingomis temomis. Todėl po ilgų dvejonių pasirinkau studijuoti istoriją – jaučiau, kad niekada nesigailėsiu šio pasirinkimo. Nepaisant to, kad daugumai tai atrodė neperspektyvi specialybė“, – prisiminė Monika.
Mergina domisi šunų dresūra. „Kai įsigijome veislinį šunį, pradėjau domėtis šia sritimi. Lankiau šunų parodinio paruošimo ir dresūros užsiėmimus, dalyvavau parodose, jaunųjų vedlių konkursuose. Netrukus parodoms pradėjau ruošti ne tik savo augintinį, bet ir kitų žmonių šunis, ėmiau važinėtis į ekspozicijas visoje Europoje“, – pasakojo jaunųjų vedlių ir šunų parodinio paruošimo studijos „Show Šuo“ vadovė.
Monika puikiai panaudoja universitete įgytas žinias jaunųjų vedlių užsiėmimuose. Savo patirtimi ir žiniomis apie šunis mergina dalijasi su jaunąja karta. „Jaunieji vedliai – tai būsimi profesionalūs kinologai, šunų augintojai ir veisėjai bei sąmoningai gyvūnų gerove besirūpinantys piliečiai. Jaunųjų vedlių užsiėmimuose vaikai randa bendraminčių, nuolatos yra skatinami tobulėti, mokosi dirbti komandoje, būti atsakingi“, – pasakojo Monika.
Baigusi bakalauro studijas, Monika ketina nesustoti ir toliau studijuoti magistrantūroje, rinktis doktorantūros studijas. Mergina žada savo verslą, hobį derinti su istorijos mokytojo darbu mokykloje.