Pradinis / Nuomonė / Studentai: „Valstybės požiūris į aukštąjį mokslą turi keistis“

Studentai: „Valstybės požiūris į aukštąjį mokslą turi keistis“

Mažiau aukštųjų mokyklų, 2 proc. BVP aukštajam mokslui, lankstesnis studijų procesas, nešališkas informacijos apie aukštąsias mokyklas šaltinis, didesnės stipendijos gerai besimokantiesiems – tokį aukštąjį mokslą 2030 m. nori matyti Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjos „Rytojaus švyturiai“ dalyviai. Paskutinį vasaros savaitgalį surengtame kasmečiame (jau 23 kartą organizuotame) renginyje studentų atstovai iš visos Lietuvos kūrė studentišką aukštojo mokslo 2030 m. viziją.

Pasak Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, kalbėdami apie ateitį labai aiškiai įvardijame dabartinio aukštojo mokslo dalykus, kurie mūsų netenkina. „Studentų atstovų parengtos rezoliucijos ne tik parodo, kokį aukštąjį mokslą studentai įsivaizduoja ateityje, bet ir atskleidžia, kokioms sąlygoms esant ši futuristinė vizija įmanoma. Manome, kad akademinė bendruomenė ir valdžios institucijos turėtų įsiklausyti į studentų, pagrindinių studijų proceso dalyvių, poreikius ir leistis į tolesnį dialogą dėl siekių įgyvendinimo“, – sako P. Baltokas.

Pajūryje surengtame renginyje studentai parengė 10 rezoliucijų, apimančių: studijų programos sandarą, moksleivių informavimą, švietimo funkcijas valstybėje, aukštojo mokslo finansavimą, socialinę dimensiją aukštajame moksle.

Studentų manymu, vienas esminių pokyčių, turinčių įvykti iki 2030 metų, – valstybės požiūrio į aukštąjį mokslą pasikeitimas. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių elementų, leisiančių kurti sumanią visuomenę. „Dar 2006 m. Lisabonoje Europos Komisija iškėlė siekį, kad Europos Sąjungos valstybėse finansavimas aukštajam mokslui turėtų siekti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, 2010 m. Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai sutarė, kad nepaisant ekonominių sunkumų finansavimas aukštajam mokslui turėtų išlikti prioritetu. Tačiau, nors švietimas ir yra įvardijamas kaip viena svarbiausių valstybės sričių, atėjus biudžeto skirstymo laikui tai jau daug metų pamirštama“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Studentų manymu, 2030 m. Lietuvoje turėtų būti mažiau aukštųjų mokyklų. Mažėjimo tendencijas diktuos poreikis konkuruoti tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje ir siekis gerinti studijų kokybę, o tai įmanoma tik sutelkiant kelių aukštųjų mokyklų išteklius.

Mažėjant aukštųjų mokyklų skaičiui, jų galimybės didinti studijų proceso lakstumą augtų. Vienoje aukštojoje mokykloje būtų daugiau studijų krypčių ir studentai turėtų didesnę pasirinkimo laisvę kalbant apie pasirenkamus dalykus. Daugiau dėstytojų ir geresnės aukštosios mokyklos finansinės galimybės leistų išspręsti didelę dalį vadybinių iššūkių, susijusių su lankstesniu studijų procesu. Lankstesnį studijų procesą studentų atstovai įvardijo kaip vieną pagrindinių ateities aukštojo mokslo pokyčių. Pasak jų, 2030 m. studentai turės daugiau laisvės modeliuoti savo studijų krūvį, t. y. patys spręsti, kiek laiko truks studijos, kiek modulių bus mokomasi per semestrą, didinti laisvai pasirenkamų dalykų skaičių ir taip numatyti savo studijų programos kryptį. Kalbant apie studijų proceso lankstumą pabrėžtas platesnis elektroninių galimybių panaudojimas. Studentų manymu, naujausių technologijų diegimas studijų procese ne tik padidintų studijų lankstumą, suteikdamas galimybę keisti studijų tvarkaraščius, bet ir paverstų aukštąjį mokslą prieinamesniu studentams, turintiems judėjimo negalią, mat šiuo metu ne visų aukštųjų mokyklų infrastruktūra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.

Kalbėdami apie socialinę studentų gerovę, Asamblėjos dalyviai daug dėmesio skyrė stipendijų tvarkos peržiūrai. Šiuo metu studijų krepšelyje yra nustatyta pinigų suma, skiriama studentų motyvacijai, aukštosios mokyklos iš šių pinigų formuoja stipendijas. Vis dėlto studijų krepšelyje studentų motyvacijai numatoma suma yra tik 2,5 BSI (t. y. 325 Lt), o už save mokantys studentai neprisideda prie stipendijų fondo. Vadinasi, stipendijų fondas sudaromas tik iš valstybės finansuojamų studentų lėšų, tad nieko keista, kad šiuo metu Lietuvos studentų stipendijos mažiausios Europoje. Pasak P. Baltoko, jeigu ne kai kurių aukštųjų mokyklų geranoriškumas, valstybės finansavimo užtektų vos 4 proc. studentų, kuriems būtų galima išmokėti daugiau nei 300 litų stipendijas. „Tikimės, kad 2030 metų laukti nereikės ir jau per 5 metus galėsime sutarti, jog stipendijos pasiektų tam tikrą rodiklį nuo minimalios algos arba nuo vidutinio darbo užmokesčio. Sieksime, kad gerai besimokantys studentai žinotų, jog gaus stipendiją, kurios užtektų bent minimaliems poreikiams ir jiems nereikės papildomai ieškotis darbo ar prašyti tėvų pagalbos. Juk pagrindinė studento pareiga – siekti gerų studijų rezultatų. Deja, kol kas socialinė studentų padėtis tik studijuoti neleidžia“, – sako. P. Baltokas.

Asamblėjos metu didelis dėmesys buvo skiriamas sklandaus perėjimo iš vidurinio į aukštąjį mokslą užtikrinimui. Pasak studentų, moksleiviams itin trūksta nešališko informacijos apie aukštąsias mokyklas šaltinio, nes šiuo metu pagrindinis informatorius yra pačios aukštosios mokyklos, kurios, be jokios abejonės, stengiasi išryškinti savo stiprybes. Studentų teigimu, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama mokyklų karjeros centrams ir jų funkcijų peržiūrėjimui. Studijų kokybės vertinimo centro, vertinančio aukštojo mokslo institucijas ir studijų programas, informacija turėtų būti labiau skleidžiama tarp moksleivių. Studentų manymu, būtent Studijų kokybės vertinimo centras turėtų būti vienas iš pagrindinių nešališkų informacijos moksleiviams skleidėjų. Tiek moksleiviai, tiek studentai sutiko, kad nešališkos informacijos trūkumo problema šiuo metu itin aktuali, nes aukštosios mokyklos vis daugiau dėmesio skiria rinkodarai, pvz., patrauklių studijų programų pavadinimų kūrimui, o ne studijų programų turiniui.

Rezoliucijos Lietuvos aukštajam mokslui kurtos Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjos (rugpjūčio 29–31 d.) metu. Asamblėja – tai tradicinis jau 23 metus vykstantis renginys, kuriuo skatinamas dialogas tarp studentų, moksleivių, aukštojo mokslo politiką formuojančių institucijų ir verslo sektoriaus. 2014 metų Asamblėja, kurios tema „Rytojaus švyturiai“, buvo skirta žvilgsniui į aukštojo mokslo ateitį – 2030 metus.

Lietuvos studentų sąjunga

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top