Pastaruoju metu spaudoje dažnai minimos nepakankamai kokybiškos studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų atsižvelgia į kritiką ir tobulina studijų turinį bei metodikas, diegia naujausias informacinių technologijų priemones ir kelia kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams ir studentams, to, rodos, nepakanka pakeisti vyraujančiai nuomonei. Tačiau ar ši nuomonė yra tikrai vienintelė? Nuolat augantis užsienio studentų susidomėjimas studijomis Lietuvoje bei teigiamai vertinama Lietuvos aukštojo mokslo kokybė piešia kitokį paveikslą.
Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centro duomenimis, Lietuvos aukštosiose mokyklose šiuo metu mokosi 4562 užsienio studentai. Šį rudenį studijas Lietuvoje pradėjo 1557 studentai iš užsienio.
Daugiausia šiemet įstojusių užsieniečių iš Indijos (293), Baltarusijos (159), Ukrainos (144), Nigerijos (94) ir Azerbaidžano (78). Kitos šalys, iš kurių studentai renkasi studijas Lietuvoje, – tai Gruzija (74), Rusija (59), Vokietija (57), Kinija (41) ir Izraelis (38). Iš viso Lietuvoje studijuoja piliečiai iš 105 užsienio šalių. Daugiausia užsieniečių pritraukia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Jame studijuoja net 734 užsienio studentai, iš kurių didžioji dauguma yra Švedijos (116) ir Izraelio (111) piliečiai. Daugiausia studentų užsieniečių studijuoja Kauno technologijos universitete (549), Vilniaus Gedimino technikos universitete (445), Vilniaus universitete (415), Mykolo Romerio universitete (364) ir Europos humanitariniame universitete, kuriame užsieniečių daugumą sudaro studentai iš Baltarusijos. 2015 m., kaip ir anksčiau, populiariausia studijų programa išlieka medicina. Taip pat didelio dėmesio susilaukia inžinerijos, vadybos bei socialinio darbo programos.
Nors, palyginti su 2014 metais, ūmaus šių skaičių augimo nepastebėta, Lietuvos populiarumas tarptautinio švietimo rinkoje anaiptol nesumažėjo. Palyginti su pastarųjų dvejų metų statistika, užsieniečių Lietuvos aukštosiose mokyklose padaugėjo beveik tūkstančiu. Įvairiose užsienio studijų mugėse dalyvaujančios Lietuvos aukštosios mokyklos siūlo studijų galimybių užsieniečiams ir sulaukia vis didesnio dėmesio. Pažangūs mokymo metodai ir pasaulietiškas požiūris Lietuvos aukštosiose mokyklose užtikrina tarptautinę patirtį ir svetur gerai vertinamą švietimo kokybę.
Švietimo mainų paramos fondo, kuris 2010–2015 metais vykdė ESF lėšomis finansuojamą šalies pristatymo užsienyje projektą „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ („Study in Lithuania“), direktorė Daiva Šutinytė taip pat džiaugėsi preliminaria statistika: „Šie skaičiai patvirtina, jog esame teisingame kelyje ir turime rasti galimybių tęsti pradėtus darbus. Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, gana vėlai sukūrė bendrą prekės ženklą, jungiantį visas aukštąsias mokyklas, informacijos apie studijas sklaidai užsienyje. Tačiau pastarųjų metų rezultatai rodo, kad esame patrauklūs ir turime ką pasiūlyti ne tik savo šalies studentams, bet ir užsieniečiams, kurie už studijas moka visą kainą, todėl gali rinktis, kurioje šalyje įgis aukštąjį išsilavinimą.“
Žinoma, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje viena aukštoji mokykla nelygi kitai, todėl teigti, kad studijų kokybė yra vienoda visuose Lietuvos universitetuose ir kolegijose, negalima. Aukštojo mokslo diplomą mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčioje šalyje teikia daugiau nei 40 institucijų. Sutariama, jog toks aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvai yra per didelis. Nors prieiti prie vieningo šios problemos sprendimo niekaip nepavyksta, tačiau pritariama, kad vienoks ar kitoks aukštųjų mokyklų jungimas arba net panaikinimas yra būtinas siekiant kokybiškesnių studijų. Būtina atsižvelgti ir į absolventų įsidarbinamumą, kuris atspindi, kurios mokyklos išduoda aukštojo mokslo diplomą nesuteikdamos pakankamai kompetencijų ir žinių. Anksčiau minėti Informacinių technologijų centro duomenys galėtų būti puikus tokios atrankos įrankis. Naujausia statistika bei užsienio studentų atsiliepimai labai tiksliai parodo, kurie universitetai ir kolegijos iš tiesų stengiasi ir siūlo kokybiškas studijų programas bei tarptautišką patirtį, o kurios tik plaukia pasroviui.
Švietimo mainų paramos fondo inf.