„Esu istorikas, tačiau pradėjus dirbti mokykloje reikėjo vesti ne tik istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Buvau tam nepasirengęs. Taigi ką dariau? Stebėjau savo kolegas, prisiminiau, kaip šias pamokas vedė mano mokytojai, naudojausi fantazija“, – pasakoja Mindaugas Nefas, Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas. Į tokią padėtį patenka daugelis istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų, kuriems reikia ne tik mokyti savo dalyko, bet ir ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą.
Išeitį pasiūlė Pilietinės visuomenės institutas, kartu su partneriais parengęs pilietiškumo ugdymo modulį pedagogikos studentams. Tikimasi, kad studentai, nusprendę lankyti šio modulio paskaitas, įgis bendrųjų pilietinio ugdymo žinių ir įgūdžių, geriau pasirengs pedagogo darbui ir pilietiniam mokytojo vaidmeniui.
„Išanalizavus įvairius tyrimus, paaiškėjo, kad pilietiškumo ugdymu nepatenkinti nei mokytojai, nei mokiniai, – sako prof. Irena Zaleskienė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros dėstytoja. – Pasak mokinių, pilietiškumo ugdymo pamokos jiems neįdomios, nereikalingos ir nenaudingos, jų turinys dažnai susijęs tik su istorija, neturi nieko bendra su jaunimo gyvenimu. Kitas labai svarbus dalykas, kurį pabrėžė jaunuoliai, – mokytojai yra nepasirengę ugdyti pilietiškumo: neturi pedagoginio patyrimo, kaip diskutuoti su mokiniais, dažnai nepasitiki savimi, todėl stengiasi išvengti įvairių diskusijų.“
M. Nefo teigimu, ugdyti pilietiškumą – ne tik istorijos ar lietuvių kalbos mokytojo, kuris veda ir pilietiškumo pagrindų pamokas, bet ir visos mokytojų bendruomenės uždavinys. Ydinga praktika, kad valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimuose dalyvauja tik istorijos ir dar kelių dalykų mokytojai, o kiti tuo metu ilsisi. Svarbu, kad visų specialybių – ne tik istorijos ar lietuvių kalbos, bet ir matematikos, fizikos ar net kūno kultūros – studentai įgytų tam tikrų bendrųjų kompetencijų ir žinių, kurias galėtų vėliau taikyti mokykloje, todėl naujasis modulis skirtas visų dalykų mokytojams.
Laisvai pasirenkamą modulį sudaro aštuonios teorinės paskaitos ir tiek pat praktinių užsiėmimų. Studentai šio modulio paskaitose nagrinės šias temas: pilietiniai mokytojo vaidmenys ir mokyklos paskirtis, pilietinės ir politinės bendruomenės pamatinės idėjos ir vertybės, pilietiškumo ir pilietinės bendruomenės ugdymo strategijos, pilietiškumo ugdymas įvairių dalykų pamokose ir neformalioje veikloje ir kt.
„Svarbiausias dalykas, kurį supratau dirbdamas mokytoju, – ugdant pilietiškumą būtina suprasti, kokios vertybės mums, kaip visuomenei, ir šiuolaikiniams mokiniams, yra svarbiausios. Kurdami naująjį modulį pabrėžėme vertybes, be kurių žmogus nepajėgtų atstovauti savo šaliai ir sau pačiam įvairiuose pilietiniuose ir politiniuose procesuose: laisvę, bendrąjį gėrį, draugystę, tautiškumą ir kitas“, – pasakoja M. Nefas.
Be modulio būsimiems mokytojams, taip pat parengta neformaliojo pilietinio ugdymo medžiaga, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai.
Visa ši medžiaga sukurta remiantis projekto „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Nacionaliniu projektu siekiama padėti mokiniams ir mokytojams patirti pilietiškumą kaip kūrybinę veiklą – įdomią, džiaugsmą teikiančią savęs, savo bendruomenės ir visuomenės kūrybą, susieti jaunimą su viešąja erdve, pažadinti jo pilietinį potencialą ir nukreipti jį į Lietuvos Respublikos kūrimą.
Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ nuo 2012 m. įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.
Diana Skučaitė
LEU nuotrauka