Kornelio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, aiškindamiesi, kokie veiksniai vaikystėje turi įtakos svorio sutrikimams ateityje. Prie tyrimo prisidėjus savanoriams, gauti rezultatai parodė, kad svarbu ne tik šeimos maitinimosi įpročiai, bet ir psichologinė aplinka, kurioje auga vaikas. Tyrime dalyvavę respondentai, kurie vaikystėje turėjo mažai draugų, jautė bendravimo su tėvais trūkumą ar patyrė patyčias, buvo labiau linkę į antsvorį ir mitybos sutrikimus.
Atlikti tokį tyrimą paskatino vis didesnis susirūpinimas dėl prastų dabartinės visuomenės mitybos įpročių ir vis didėjančios galimybės nutukti.
Tyrimas buvo atliktas naudojant naują, kol kas plačiai netaikomą metodą – pasitelkiant bendruomenės pagalbą. Savanoriai ne tik atsakinėjo į mokslininkų paruoštus klausimus, bet ir patys galėjo prisidėti prie tyrimo, pateikdami savo sugalvotus klausimus.
Savanoriai dalyvauti apklausoje buvo kviečiami naudojant internetinį portalą reddit.com. Dalyvauti apklausoje buvo siūloma tiems žmonėms, kurie portale domėjosi dietomis, sveika mityba ir tėvyste. Tyrėjų teigimu, tai leido atrinkti žmones, kurie būtų motyvuoti ir noriai prisidėtų prie tyrimo.
Tyrime dalyvavo 532 savanoriai. Jų buvo prašoma užpildyti anketą nurodant joje savo svorį, kūno masės indeksą (KMI), sveikatos būklę, taip pat apibūdinti savo maitinimosi įpročius, aplinką, bendravimą šeimoje vaikystėje. Be to, dalyviai galėjo patys pateikti savo klausimus, kurie, jų nuomone, galėtų būti susiję su svorio sutrikimais.
Apklausos dalyviai iš viso pasiūlė 56 naujus klausimus, kurių į apklausą nebuvo įtraukę jos sudarytojai. Net 16 iš jų itin koreliavo su apklaustųjų dabartiniu kūno svoriu.
„Ar vaikystėje turėjai pakankamai draugų?“, „Ar vaikystėje buvai patenkintas bendravimu su tėvais?“, „Ar vaikystėje iš tavęs šaipėsi?“ – klausė savanoriai. Atsižvelgdami į respondentų atsakymus į šiuos klausimus ir dabartinį jų svorį, tyrėjai priėjo prie išvados, kad svarbu ne tik ugdomi vaiko maitinimosi įpročiai, bet ir psichologinė jo būklė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnį, nei rekomenduojama, KMI turi beveik visi apklaustieji, kurie vaikystėje patyrė patyčias. Vaikystėje draugų neturėję ar bendravimo stoka skundęsi dalyviai taip pat buvo labiau linkę į nutukimą.
Taip pat buvo dar kartą patvirtintos jau žinomos nutukimo priežastys: mažas vaiko aktyvumas, vertimas valgyti per prievartą arba maisto, kaip apdovanojimo, naudojimas, prasta tėvų mityba. O suaugusieji, kuriems tėvai vaikystėje dažnai patys ruošdavo maistą, sveikai maitinosi ir kalbėdavo apie sveikos mitybos svarbą, buvo mažiau linkę į svorio sutrikimus.
Tyrimas taip pat paneigė kai kuriuos dalykus, kurie buvo laikomi nutukimo priežastimis. Atsakymai į klausimus „Ar vaikystėje tėvai tau draudė vartoti kokius nors maisto produktus (gazuotus gėrimus, saldainius)?“ ir „Ar vaikystėje tėvai tau liepdavo suvalgyti visą maistą lėkštėje?“ neturėjo jokio ryšio su dabartiniu apklaustųjų svoriu.
Dešimtyje pačių respondentų sugalvotų klausimų buvo siūlomos nutukimo priežastys, kurių mokslininkai iki šiol nėra ištyrę. Psichologinė vaiko savijauta nėra tiriama kaip vienas veiksnių, galinčių sukelti vėlesnį nutukimą. Tyrėjų nuomone, šis tyrimas – puiki paskata tolesniems tyrinėjimams.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
