Ekspertai skatina atkreipia dėmesį – sukčiai jau dabar siekia išnaudoti kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią II pakopos pensijų reformą. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei pusė šalies gyventojų (1,4 mln.), todėl sukčių naudojamos schemos gali paliesti daugybę lietuvių. Kaip atpažinti šiuos sukčiavimo atvejus ir ką daryti su jais susidūrus, pataria „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
„Nors realiai prašymus stabdyti II pakopos pensijų kaupimą bus galima pateikti tik nuo 2026 metų sausio 1-osios, pastebime, kad sukčiai jau dabar aktyviai tam ruošiasi. Jie sistemingai renka žmonių duomenis, išnaudoja informacinį triukšmą apie reformą ir bando iš anksto užsitikrinti galimybę pavogti lėšas vos tik tai taps techniškai įmanoma“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Pasak jos, nors sukčiavimo schemos gali atrodyti įvairiai, jų esmė ta pati – nukreipti sukauptas lėšas į sukčių kontroliuojamą sąskaitą. Tam reikia išgauti asmens kodą arba prisijungimo prie interneto banko duomenis.
„Vienas kelias – socialiniuose tinkluose pasirodantys fiktyvūs puslapiai ar apklausos, siūlančios, pavyzdžiui, „pasitikrinti, kiek pinigų galite atgauti“. Jų tikslas – apsimetant pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko puslapiu išgauti asmeninius duomenis – kontaktą, kuriuo galėtų paskambinti arba dar blogiau – mokėjimo kortelės ar interneto banko prisijungimo duomenis. Kitas dažnas scenarijus – skambutis iš tariamo konsultanto, neretai kalbančio rusų kalba. Prisidengdamas pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko vardu, jis informuoja, esą žmogus sukaupė didelę sumą ir siūlo padėti juos atsiimti“, – vardija dr. D. Kolmatsui.
Kaip suprasti, kad jus bando apgauti
Yra keli aiškūs požymiai, pagal kuriuos galima suprasti, kad bendraujate ne su oficialia institucija, o su sukčiumi, aiškina D. Kolmatsui.
„Pirmiausia – nei bankai, nei pensijų fondų valdymo bendrovės niekada patys nesiūlo klientams nutraukti kaupimo ar „padėti atsiimti“ pinigus. Tokios iniciatyvos visada turi ateiti iš paties žmogaus. Jei tokio prašymo neteikėte ar nesikreipėte dėl konsultacijos, su jumis šiuo klausimu neturėtų niekas susisiekti – tai galioja ir skambučiams, ir žinutėms, ir el. laiškams“, – vardija ekspertė.
Dar vienas svarbus signalas – skambutis rusų kalba. Tai dažna sukčių taktika, nukreipta ypač į vyresnio amžiaus ar rusakalbius gyventojus, tvirtina D. Kolmatsui. Jei susisiekti ir bendrauti rusų kalba neprašėte pats, oficiali finansų įstaiga su jumis taip nebendraus.
„Taip pat jokiu būdu nereikėtų niekam diktuoti savo asmens kodo ar prisijungimo prie banko duomenų. Sukčiai dažnai prašo tik vieno kodo ar vieno patvirtinimo, tačiau to visiškai pakanka rizikingiems veiksmams inicijuoti“, – perspėja D. Kolmatsui.
Be to, kaip primena ekspertė, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, jo patvirtinimas vyks asmens naudojamu būdu („Smart-ID“, „Mobile-ID“, kodų generatoriumi, SMS žinute). Todėl būtina atidžiai sekti, koks veiksmas yra tvirtinimas, nes inicijuoti pensijų nutraukimą sukčiai, atėjus laikui, gali bandyti ir patiems gyventojams nežinant.
Po susidūrimo su sukčiais – greita reakcija
Jeigu įtariate, kad susidūrėte su sukčiumi, svarbu reaguoti iškart. Jeigu tai supratote dar prieš pateikdami jam bet kokius duomenis, svarbiausia – nutraukti komunikaciją ir nieko jam neatskleisti.
„Tačiau jei jau spėjote pasidalyti tam tikra informacija – pavyzdžiui, asmens kodu ar prisijungimo duomenimis – būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku. Bankas galės patikrinti, ar nebuvo atlikti įtartini veiksmai jūsų sąskaitoje ar pensijų paskyroje, ir, jei reikia, pakeis prisijungimo duomenis“, – pataria D. Kolmatsui.
Taip pat, jei pastebėjote įtartiną svetainę, apklausą ar socialinių tinklų profilį, apie tai verta pranešti tiek savo bankui, tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tokiu atveju turinys gali būti pašalintas, o kiti žmonės apsaugoti nuo galimos apgaulės. Kaip pabrėžia D. Kolmatsui, ne visi geba atskirti, kas yra apgaulė – todėl kiekvienas pranešimas padeda užkirsti kelią sukčiams veikti toliau.