Šių metų liepos mėnesį saviugdos ir sveikos gyvensenos specialistai Sandra Kapeliorienė ir Darius Kindurys įveikė 111 tūkst. žingsnių kelionę per 24 valandas. Ir tai buvo tik pradžia. Vėliau jie užsibrėžė dar didesnį tikslą ir įveikė 131 tūkst. žingsnių iššūkį „Naujasis tu“. Žygeiviai dalijasi savo patirtimi ir mintimis apie tai, kam reikalingi tokie iššūkiai.
„Reguliarus vaikščiojimas suteikia energijos, pakelia nuotaiką, mažina stresą ir padeda pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, sustiprinti kaulus, sumažinti kūno riebalų perteklių ir padidinti raumenų jėgą bei ištvermę. Vaikščiojimas yra natūrali ir mums, kaip biologinei rūšiai, gyvybiškai būtina fizinė veikla“, – sako gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė.
Kodėl „Naujasis tu“?
„Tai ne tik paprasta žingsnių kelionė, bet ir paties žmogaus transformacija, savęs pažinimas, ištvermės ir charakterio ugdymas“, – sako saviugdos ir sveikos gyvensenos propaguotojas Darius Kindurys.
„O kas, jeigu…“
„Gyvenime vadovaujuosi tuo, kad niekada niekas nevyksta be priežasties ir, jei gyvenimas tau siunčia iššūkį, tik nuo tavęs priklauso, ar jį priimsi, ar ne. Pirmasis žygis man buvo kažko naujo pradžia. Juk dar prieš tris mėnesius, kai iš kolegos Dariaus gavau pakvietimą, galėjau ir toliau kasdien mėgautis 10 000 žingsnių pažingsniavimu. „O kas, jeigu…“ – vis šmėžavo galvoje, bet aš priėmiau šį gyvenimo man siųstą iššūkį ir, sėkmingai įveikusi tiek pirmąjį, tiek antrąjį žygį, jaučiuosi lyg kitas žmogus. Atrodė, kad atidariau duris, už kurių yra viskas, ko žmogui reikia, – tik imk. Patyriau lūžį, kurio metu atėjo išlaisvėjimas ir supratimas, kad žmogaus, siekiančio savo tikslų, galimybės yra beribės“, – sako saviugdos ir sveikos gyvensenos propaguotoja Sandra Kapeliorienė.
„Pirmojo žygio Kaunas–Vilkija–Kaunas vietovės, kraštovaizdžiai vietomis buvo taip pat užburiantys. Žinoma, abiejų šių žygių tikslas daugiau buvo per numatytą laiką nužingsniuoti tam tikrą atstumą, o ne žvalgytis einant koja už kojos. Planuodamas antrąjį žygį, maršrutą Kauno pilis–Kernavė pasirinkau dėl dar daugiau istorijos, įkvepiančios auros. Kernavė žmones traukia savo didybe, papročiais ir lietuviškomis tradicijomis. Vasara – geriausias metas pažinti Lietuvą, atrasti dar nematytas jos vietas, nuostabią gamtą“, – sako Darius Kindurys.
Senoji Lietuvos sostinė Kernavė
Kernavė – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, pirmoji Lietuvos sostinė, kurioje iki 1321 m. buvo valstybės valdovų rezidencijos. Kernavė buvo vienas svarbiausių besikuriančios Lietuvos valstybės ekonominių, politinių ir gynybinių centrų.
„Gamtos grožybės ir kultūriniai perliukai neretai pasislėpę toliau nuo mūsų. Visgi grožis ir iššūkiai žygių metu neretai eina koja kojon. Tiek pirmasis, tiek antrasis žygis – puikus to pavyzdys. Žygio metu neabejotinai pasisėmėme neišdildomų įspūdžių, grožėjomės nepakartojamais vaizdais, kokius vargiai pamatytum poilsiaudamas, sukūrėme prisiminimų, lydėsiančių visą gyvenimą… Tačiau tokių žygių patirčiai reikalingas ir tinkamas pasiruošimas, psichologinis nusiteikimas bei gebėjimas susidoroti su netikėtai iškilusiais sunkumais“, – sako Darius Kindurys.
„Žmogus bent sykį privalo parodyti liežuvį savo baimei“ (Justinas Marcinkevičius)
„Baimė – stipri jėga. Visai nesvarbu, ar ji reali, ar tik įsivaizduojama, jos pasireiškimas visada toks pat: žmogus praranda valią ir ryžtą, tarsi sustingsta ir nepajėgia žengti nė žingsnio į priekį. Nesėkmių ir praradimų baimė atima iš mūsų daugybę progų ir verčia mus būti savo gyvenimo stebėtojais, o ne kapitonais. Kai supranti, kad tavo veiksmus valdo baimė, reikia pažvelgti į ją kitu kampu. Pirma ją išnarstykite, supraskite, ko iš tiesų bijote, o paskui apverskite, kad baimė dirbtų jums, o ne prieš jus. Parodykite jai, kas čia kapitonas“, – sako Darius Kindurys.
Drąsiau – tau tikrai pavyks!
„Kiekviena baimė turi savo pradžią ir pabaigą, savo šaknis ir vaisius. Dažnai girdime: „Žmonės iš manęs juoksis.“ Ir man sakė: „Tu nesugebėsi, tai neįmanoma, kam tau to reikia?“ Ir kas? Man bus gėda? Ne, nes aš išdrįsau. Įgimtų baimių nedaug. Visos kitos baimės yra išmoktos. Kadangi bet kuriuo atveju rizikuoji, kad tau bus gėda ir jausiesi kvailai, galbūt nepatogiai, kuri versija geresnė: pasistengti įveikti žygį, kuris gali būti įveiktas visas ar bent dalis, ar visai nebandyti įveikti ir gyventi gyvenimą verkšlenant ir jaučiant gėdą, galbūt graužatį nepabandžius?“ – teigia Sandra Kapeliorienė, visuomenės sveikatos specialistė.
„Gyvenimas yra nuostabumų kupinas. Jau kuone galėtai sakyti, kad jis patsai yra stebuklas. Kad gyvi esame, kad regime ir jaučiame tiek įvairių dalykų ir atsitikimų, yra gyva mąslė. Ką tik reiškia, kad esame? Kam visa, ką patiriame, ką sužinome? Taip nuolat turime klausti. O tūli neranda tam jokio atsakymo. Dargi daug žmonių gal nė nejaučia, kad gyvenimas yra nuostabus.“ (Vydūnas)
„Dažniausiai pažįstamoje aplinkoje mes jaučiamės saugūs ir pasitikime savimi. Žygio metu esame priversti palikti komforto zoną, todėl nieko keista, kad tai gali kelti stresą. Nauji iššūkiai, bendravimas, kartais buvimas tyloje – tai, kas baugina ir tarsi verčia susikurti nematomus barjerus. Kai kuriais atvejais pradedama ieškoti pasiteisinimų. Derėtų suprasti, kad įspūdžiai, kuriuos patiriame žygio metu, yra kur kas reikšmingesni nei kankinančios abejonės. Kai ruošėmės pirmam žygiui, buvo daug nežinomųjų, nes nė vienas iš mūsų nebuvo keliavęs tokio atstumo, kuris reikalauja ištvermės, fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Susidūrėme su laiko tėkme, tiek vieno, tiek kito žygio metu laikas byrėjo kaip smėlio laikrodis. Atrojo žygio metu buvo daugiau laiko, kai teko keliauti tamsiu paros metu, einant miško keliukais. Kelionę pradėjome penkiese, o užbaigėme keturiese. Kiekvienas turi pajusti, išnaudoti visas savo galimybes, o supratęs, jog tikrai nepavyks, pasidžiaugti tuo, kad išdrįso pabandyti ir įveikti daugiau kaip pusę kelio“, – sako Darius Kindurys.
„Su iššūkiais kovoti smagu, kaskart atrandi save iš naujo, pamatai, kokios beribės yra žmogaus galimybės, kai jis siekia savo tikslų. Tiek pirmojo, tiek antrojo žygio metu buvo visko – ir labai sunkių akimirkų, kai atrodo, viskas, daugiau negali nė žingsnio žengti į priekį, bet vienas kito palaikymas, motyvacija suteikė jėgų eiti tikslo link“, – sako Sandra Kapeliorienė.
„Negalima išgydyti kūno, negydant sielos“ (Sokratas)
„Šiuolaikiniam žmogui labai greitai dingsta motyvacija. Kai įprasti malonumai nebeteikia džiaugsmo, ima trūkti jėgų, siūlau išbandyti gyvenime kažką naujo, nepatirto, kad ir lengvai pažygiuoti. Bet kol žmogus neišeina iš savo komfortiškos zonos, viskas jam atrodo neįdomu, neįmanoma. Gal taip buvome išmokyti – nesiskųsti, dar pakentėti. Daugelio tėvai, seneliai tyliai kentė savas gyvenimiškas kančias, neieškojo jokios pagalbos ir nemanė, kad ji įmanoma. O mes dažnai tiesiog kartojame tėvų elgsenos modelius, net jei jie mums ir nenaudingi“, – sako saviugdos propaguotojas Darius Kindurys.
Daugelis turbūt norėtų, kad būtų vienas, „stebuklingas“, visiems tinkantis receptas, „magiška piliulė“. Tačiau jei taip būtų, pasaulyje turbūt nebebūtų ligų, depresijos, išsekimo ar perdegimo? Juk kiekvienas žmogus yra individualus. Nėra vienodo „stebuklingo recepto“, padėsiančio žmogui vienu ar kitu atveju. Todėl visada skatinu žmones ieškoti savų sprendimų, juos kurti. Kas padėjo jo draugei, draugui ar giminaičiui, nebūtinai padės jam. O kas padėjo man, nebūtinai bus efektyvu jums. Svarbu suvokti priežastis, kurios trukdo, ir siekti savo tikslų ir svajonių. H. D. Thoreau yra pasakęs: „Turtas yra gebėjimas visiškai patirti gyvenimą.“ Mylėkite save ir pamatysite, kaip aplinkui viskas keičiasi. Būkite tais pokyčiais, kuriuos norite matyti pasaulyje“, – teigia Sandra Kapeliorienė, gyvensenos medicinos specialistė.
Keliautojų inf. ir nuotr.