Sveikos gyvensenos šalininkė Ventė Viteikaitė tokiu gyvenimo būdu domisi jau daugiau nei 12 metų. Ji yra visiškai atsisakiusi alkoholio ir tuo labai džiaugiasi, nors dėl to dažnai sulaukia aplinkinių nuostabos. Ventė ne tik organizuoja maisto festivalius, bet ir yra įkūrusi feisbuko grupę „Lietuvos veganai“, kuri vienija daugiau nei 43 tūkstančius narių.
Kaip susidomėjote sveika gyvensena? Kas Jus paskatino tapti vegane?
Sveika gyvensena domiuosi jau labai seniai.
Prieš daugiau nei 12 metų visiškai atsisakiau alkoholio – tiesiog pajutau, kad jo nebenoriu, vartojau, nes tuometinėje mano aplinkoje tai buvo įprasta. Pamenu, švenčiau Naujuosius Metus, prieš vidurnaktį dar išgėriau taurę vyno ir žinojau, kad ji bus paskutinė. Daug kas stebisi, kaip galima gyventi be alkoholio, netgi manimi netiki, bet iš tikrųjų jo nė kartelio nesiilgėjau. Šiandien jis apskritai atrodo gana šleikštaus skonio, o leisti laiką su išgėrusiais, rodosi, būtų siaubingai nuobodu. Beje, mano tėvai taip pat abstinentai.
Tuo metu jau domėjausi ir sveika mityba, didžioji dalis šaltinių nurodė, kad pats vertingiausias maistas yra augalinis. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai ėmė nykti iš raciono. Tada gyvenau Turkijoje, ėmiau bendrauti su vietine veganų grupe, vaikščioti į jų suneštinius „baliukus“, vėliau kurį laiką dalinausi butu su vegane ir tuomet jau pasiryžau visiškai pereiti prie augalinės mitybos. Turkija buvo labai palanki šioms permainoms, nes čia ištisus metus gausu šviežių daržovių, vaisių, uogų, o nemažai tradicinių turkų patiekalų yra veganiški. Mano buto kaimynė labai mėgo gaminti, iš jos daug išmokau ir iki šiol gaminu daug turkiškų patiekalų.
Vėliau, sugrįžus į Lietuvą, trūko bendruomenės, kurią turėjau Turkijoje. Gimtinėje net nepažinojau nė vieno vegano, todėl įkūriau grupę „Lietuvos veganai“. Ji augo ir auga taip sparčiai, kad net sunku patikėti. Praėjus dar šiek tiek laiko, nusprendžiau, kad laikas gyviems susitikimams – taip gimė veganiško gyvenimo būdo festivalis „Vegfest LT“.
Ar laikotės kokio nors mitybos režimo?
Man priimtinas protarpinis badavimas – valgau tik du kartus per dieną – pusryčius ir pietus, neužkandžiauju. Taip pat valgydama laikausi eiliškumo: pirmiausia atsigeriu, valgau skystus bei minkštus produktus, po jų – kietus. Kiekvieną kartą būtinai valgau ir kokių nors šviežių daržovių, vaisių, uogų ar žalumynų.
Vienu gyvenimo laikotarpiu teko padirbėti kavinėse ir restoranuose – ten prisižiūrėjau visokių baisybių ir nuo to laiko jų vengiu. Maistą dažniausiai gaminu pati. Šaldiklyje taip pat turiu įvairių mamos paruoštų pusgaminių, kurie gelbsti, kai ateina užimtesnis laikotarpis.
Ar veganiškas gyvenimo būdas nėra prabangus? Ar jis prieinamas visiems?
Manau, kad tikrai prieinamas. Užmetus akį į mėsos, sūrio kainas, augalinė mityba tikrai atrodo pigesnė. Kruopos, ankštiniai, sezoninės daržovės, vaisiai, uogos nekainuoja daug, be to, Lietuvoje daug žmonių turi galimybę ir augina savo maistą, kuris yra dar vertingesnis už pirktinį.
Brangiai kainuoja tik visokios mėsos, sūrio imitacijos, bet jos yra visiškai nereikalingos, maistiniu požiūriu apskritai bevertės ir netgi žalingos. Tokių kartais gaunu dovanų, įdomumo dėlei paragauju, bet pati niekuomet neperku, man geriausias – vietinis, mažai apdorotas maistas, pagamintas iš kuo mažiau ingredientų.
Kaip manote, dėl kokių priežasčių žmonės renkasi veganizmą?
Priežasčių rinktis veganizmą daug. Visų pirma – etiniai įsitikinimai: veganai mano, kad nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių. Tuomet – sveikata: net itin konservatyvių pažiūrų Pasaulio sveikatos organizacija yra patvirtinusi, kad augalinė mityba – sveikesnė nei mėsiška, o mėsą priskyrė prie pirmosios kategorijos kancerogenų (tokių kaip rūkalai, asbestas, radioaktyviosios medžiagos). Yra ir tokių, kurie veganizmą renkasi dėl aplinkosaugos – intensyvi gyvulininkystė daro daugiau žalos gamtai nei visa pramonė ir transportas kartu sudėjus.
Šiuo metu būti veganu nėra sunku, yra ir daug prieinamos informacijos, ir produktų pasiūla parduotuvėse didelė, net kavinių ir restoranų mėgėjai jau irgi turi iš ko rinktis.
Esate įkūrusi feisbuko grupę „Lietuvos veganai“. Kaip vertinate savo suburtą bendruomenę? Ar grupei užtenka sklaidos?
Šiuo metu grupėje – 43 tūkstančiai narių. Visi grupės administratoriai – žmonės, daugiau nei 10 metų propaguojantys veganizmą, patys sprendę įvairias problemas nuo to, kur pigiausiai įsigyti mielių dribsnių, iki to, į kokį darželį vesti vaiką. Tiek administratoriai, tiek nariai yra aktyvūs, noriai dalinasi savo patirtimi, naujienomis, atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiamės nuolat gaunantys padėkų, kad grupė daug kam yra ir puikus informacijos, ir palaikymo šaltinis. Grupės niekur nereklamuojame, tačiau žmonės labai dažnai ją rekomenduoja vienas kitam, pavyzdžiui, prie jos neseniai prisijungė širdies ligomis besiskundžianti ir pakeisti mitybą norinti aštuoniasdešimtmetė, kurią į grupę pakvietė proanūkė!
2016 metais buvo surengtas pirmasis Jūsų inicijuotas augalinio maisto festivalis „Vegfest LT“. Kas Jus paskatino organizuoti tokio pobūdžio renginį? Kaip manote, ar renginys sulaukė pasisekimo?
Buvau labai įkvėpta panašių Jungtinėje Karalystėje vykstančių renginių, tarp jų – Londone rengiamų „Vegfest UK“ ar „Vegan Life“, panorau panašų suorganizuoti ir Lietuvoje. „Vegfest LT“ buvo labai sėkmingas, iš Vilniaus persikėlė ir į kitus miestus. Tiesa, šiemet darome pertrauką – laukiame, kol sostinėje bus baigtas statyti naujas „Akropolis“, kur festivalio tradiciją tęsime toliau.
Beje, šiuo metu „Akropoliuose“ organizuojame tris kitus renginius: Gero maisto festivalį, sveikatos mugę ir naujausią, lauke vykstančią Didžiąją sodinukų mugę. Pastarosios idėja kilo, kai prieš porą metų nusipirkau žemės sklypą kaime ir pradėjau jame kurti didelį sodą. Tada pamačiau, kad susirasti norimų sodinukų nėra taip paprasta, tad nusprendžiau juos siūlančius medelynus ir ūkius sukviesti į vieną vietą.
Sodinukų mugė šiemet jau praėjo, tačiau spalio 19 dieną visus kviečiame į Gero maisto festivalį Klaipėdos „Akropolyje“, spalio 26 dieną – Šiaulių „Akropolyje“, o lapkritį vyks dvi sveikatos mugės: Šiaulių sveikatos mugė lapkričio 9 dieną Šiaulių „Akropolyje“ ir Klaipėdos sveikatos mugė lapkričio 16 dieną Klaipėdos „Akropolyje“.
Esate gyvenusi ne vienoje šalyje, o aplankiusi daugiau nei 70 šalių. Ar galėtumėte išskirti vieną, kuri Jums paliko didžiausią įspūdį? O galbūt yra šalis, kuri Jus nuvylė?
Šiuo metu esu Airijoje, tačiau taip pat esu gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Ispanijoje, Turkijoje. Pastarąją esu itin pamilusi, aplankau bent kartą ar du per metus. Iš aplankytų šalių labai patiko Pietų Amerikos šalys – Peru, Brazilija, Argentina, Čilė, traukia ir Azijos kraštai. Nauja meilė – Uzbekistanas, tokių svetingų žmonių nesu sutikusi niekur kitur, o dar kiek gamtos ir istorinių grožybių galima pamatyti! Šiuo metu noriu aplankyti visas buvusias Tarybų Sąjungos šalis – jau esu aplankiusi nemažą dalį, liko vos keletas. Negrįžčiau į Las Vegasą – ten praleidau vos parą, bet įspūdį paliko labai labai slogų.
Ar dažnai grįžtate į tėvynę? Ar pasiilgstate Lietuvos?
Pastaruoju metu Lietuvoje praleidau gana daug laiko, nes, pandemijos metu gerokai sumažėjus darbų, susigalvojau naują „projektą“ – įstojau į universitetą studijuoti teisės. Be to, tenka atvažiuoti ir dėl renginių.
Nebūdama Lietuvoje pasiilgstu savo tėvų, šuniuko, lietuviško maisto, bet šiaip nostalgijos nėra. Negaliu ignoruoti to, kad čia daug netvarkos, o žmonės vienas kitam tikrai dažnai būna labai nemalonūs.
Kalbino Fausta Ivanauskaitė
Nuotraukos iš Ventės Viteikaitės asmeninio archyvo