Šiltos naktys ir karštos dienos Krabi provincijoje
Krabi provincija – vienas populiariausių Tailando Karalystės turistinių taškų, o džiunglių apsuptas ir provincijos sostine tituluojamas Krabi miestelis – puiki vieta pažinčiai su pietinėmis Andamanų jūros salomis pradėti. Nedidelis, ant to paties pavadinimo upės kranto įsikūręs miestelis žavi savo jaukumu, todėl jame tikrai verta praleisti bent vieną dieną, o juo labiau – naktį. Kaip tik saulei nusileidus čia užverda tikras gyvenimas: Krabi miestelis visoje šalyje garsėja savo naktiniais turgumis, į kuriuos pavalgyti susirenka tiek vietiniai gyventojai, tiek ir smalsūs turistai. Sutemus Krabi upės krantinę užplūsta daugybė kilnojamųjų restoranų: prekeiviai pasistato po porą grilių, atsigabena kalną daržovių, jūros gėrybių bei kitų produktų, o aplink išrikiuoja plastiko staliukus. Vos per keliolika minučių tuščią aikštę užpildo alkanų žmonių minia. Kadangi norinčių pavalgyti visada gerokai daugiau nei yra sėdimų vietų, čia neegzistuoja toks dalykas kaip „mano stalas“, visi sėda ten, kur yra laisva kėdė… Taigi šis turgus – puiki vieta susirasti naujų draugų, pasidalinti įspūdžiais ar tiesiog smagiai ir sočiai praleisti vakarą.
Vos 8 km nuo miestelio centro įsikūrusi unikali šventykla, vadinama Tigro urvu. Jau iš pavadinimo galima nuspėti, jog šventykla yra įrengta oloje, o pagrindinis akcentas – didžiulė tigro skulptūra. Įėjimas į šventyklą yra nemokamas, tačiau lankytojus pasitinkanti moteris visiems padovanoja po laimės apyrankę ir siūlo paaukoti pinigų. Nuo šventyklos žengus vos 1237 žingsnelius, atsiveria nepakartojamas vaizdas. Tiesa, tuos žingsnelius reikia žengti į stačiausią kalną… Ropščiantis į viršų atrodo, kad tuoj išgaruosi nuo žemės paviršiaus, bet įveikus stačius laiptus ir pamačius vaizdą supranti, kad vertėjo taip stengtis. Kopdami sutiksite būrį siautėjančių beždžionių su mažais beždžioniukais. Ant medžių pritvirtinta daug ženklų, perspėjančių turistus, kad beždžionių šerti negalima, nes jos gali būti agresyvios, tačiau tai netrukdo apačioje esančiai parduotuvei pardavinėti bananus, virš kurių kabo užrašas „Pamaitinkite beždžiones“.
Plaukime pasižvalgyti
Kadangi Krabi miestelis įsikūręs ties upės žiotimis, iš čia labai patogu plaukti pasižvalgyti po aplinkinius paplūdimius ir salas. Visų pirma keliaukime į Railay paplūdimius, pamėgtus ne tik vandens pramogų gerbėjų, bet ir kalnų sporto entuziastų. Vienintelis būdas čia patekti – atplaukti laivu, nes Andamanų jūra ir stačios uolos supa šią vietovę iš visų pusių.
Taip pat galite užsisakyti vienos dienos turą po Phi Phi salas… Gali būti taip, kad kurioje iš jų net norėsime pasilikti ilgesniam laikui. Pirmiausia plaukime į Maya įlanką, kur 2000 metais buvo filmuotas filmas „Paplūdimys“ su žaviuoju Leonardo DiCaprio. Nuo filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose šis paplūdimys lyg magnetas traukia turistus iš viso pasaulio, todėl pakrantėje stebins milijonas laivų, o paplūdimy – minios vėplinėjančių turistų.
Toliau traukime į Phi Phi Don salą. Čia situacija tokia pati: visur minios turistų. O sala yra nuostabi, džiunglėmis apaugusių kalnų vaizdas ir kojas kutenantis skaidrus vanduo tiesiog užburia.
Ramybės oazė
Iš Krabi miestelio per porą valandų autobusu galima nuvykti į Tailando pietuose esančią Trang provinciją. Po Phi Phi salų atvykus į Trang paplūdimius pribloškia čia tvyranti ramybė. Kol kas šios vietos dar neatrastos užsieniečių, čia dažniausiai atostogauja tailandiečiai, į baltuosius vis dar žiūrintys kaip į kažką reto ir egzotiško.
Didelių viešbučių čia nėra, paplūdimyje rikiuojasi jaukūs namukai, tirštai apsodinti įvairiais augalais, su mažomis terasėlėmis, kuriose visada bus patogus krėslas ir hamakas. Restoranas, arba vieta, kurioje galima pavalgyti, čia tik viena. Užkalbinti vietiniai, išgirdę Yok Yor restorano pavadinimą, išsišiepia iki ausų, rodo kuria kryptimi eiti, siūlosi pavežti. Matyti, kad restoranas – vietinė įžymybė. Išties, gauti staliuką nėra taip lengva – visi apsėsti gausių tailandiečių šeimų, nukrauti gausybe įvairių valgių iš jūros gėrybių. Anglų kalba valgiaraštis yra tik vienas, angliškai kalba tik virtuvės šefė, todėl ji pati ir aptarnauja tajų kalbos nemokančius atvykėlius iš svečių šalių. Vartant beveik 30 puslapių valgiaraštį, restorano šeimininkė trypčioja, prašo paskubėti, nes ji turi daug darbo. Žodžiu, geriausia tiesiog nupasakoti, ko norėtumėt valgyti, nesvarbu ar tai yra tarp siūlomų patiekalų, ar ne. Virtuvės šefė sakosi galinti pagaminti bet ką. Maistas čia tikrai labai skanus… Kitą kartą atėjus scenarijus tas pats: virtuvės šefė skubina rinktis, nekantriai vardina, ką turi virtuvėje: žuvis, kalmarai, krevetės… O apsispręsti tikrai būna gana sunku…
Trange, kaip ir kiekviename pakrantės miestelyje, turistams siūlomos kelionės aplink salas. Šios vietovės įžymybė – Morakoto urvas, prie kurio atplaukus visiems išdalinamos liemenės ir liepiama iššokus iš laivo susikabinti gražia vorele, nes teks įveikti maždaug 80 metrų ilgio aklinai tamsų urvą. Atrodo, kad per tirštą tamsą tenka irtis beveik amžinybę, po truputį prarandama orientacija, darosi nelabai jauku. Bet tada priekyje blyksteli šviesa ir nustebusių, nuo šviesos besimarkstančių turistų grupė suvokia atsidūrusi nuostabiame uždarame paplūdimyje, esančiame uolos vidury. Paplūdimys visiškai mažučiukas, vanduo skaidrus ir šiltas, o įspūdis toks, tarsi stovėtum ugnikalnio krateryje. Informacinėje lentoje rašoma, jog šiame paplūdimyje seniau piratai slėpdavo savo lobius, o į paplūdimį patekti galima tik atoslūgio metu.
Norint aplankyti netoliese kurorto kranto esančias saleles visiškai nebūtina užsisakinėti organizuoto turo, pakanka išsinuomoti baidarę. Kilometro spinduliu nuo kranto pabirę daugybė negyvenamų salelių. Didžioji jų dauguma – neįžengiamos džiunglės su nedideliais, akmenuotais paplūdimiais. Saulei artėjant horizonto link pastebi, jog vanduo slūgsta tiesiog akyse – prasideda atoslūgis. Susiruošus atgal, baidarę iki vandens tenka nešti, o atgal į paplūdimį irkluoti nebereikia: irklai kabina dugną, todėl daug paprasčiau parbristi.
Norint apkeliauti visas Andamanų jūros saleles, tradicinių poros savaičių atostogų tikrai nepakaktų, bet bent pagrindines salas pamatyti tikrai verta. O nuklydus toliau nuo turistų pamėgtų vietų nustebina netikėti atradimai ir žmogaus dar nepaliestos gamtos kampeliai.