Pokario Lietuva – skaudus mūsų šalies istorijos tarpsnis: partizaninės kovos, gyvenimo dramos ir sulaužyti žmonių likimai, tačiau tai ne vien didvyriška kova, ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų kūnai. Tai herojiškas lietuvių tautos karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.
Apie šalies partizanus žinoma daug: parašyta knygų, sukurta dokumentinių filmų, pasakojama istorijų, tačiau apie Žemaitijos (konkrečiai apie Telšių rajono) partizanus paruoštos, susistemintos ir visuomenei lengvai prieinamos medžiagos nėra. Partizanų gyvų nebelikę, tik tragedijos persmelktus laikus detalėmis prisimenantys liudininkai.
Telšių rajone pokario metais vyko aktyvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų judėjimas. Laisvės gynėjų gyvenimui miškuose ir kovoms atkurti pristatomas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“, kurį įgyvendina Telšių Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė: projekto vadovas Mindaugas Drimba, projekto koordinatorė ir rengėja Donata Kazlauskienė, operatorius ir idėjos autorius Marijonas Breitmozeris, režisieriai Donatas Žilinskas, Badri Tserediani, aktorės Margarita Bladženauskaitė, Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė, tekstų į anglų kalbą vertėja Eva Stonkevičienė.
Kuriama ir filmuojama dokumentais, archyvine filmuota medžiaga ir dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremta maždaug valandos trukmės meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika.
Birželį prasidėjęs projektas įgauna pagreitį: sukaupta ir susisteminta nemaža dalis dokumentų, nuotraukų, prasidėjo filmavimai. Prisiminimais dalijasi paskutinis dar gyvas šiandien 88-ąjį rudenį skaičiuojantis laisvės kovų liudininkas ryšininkas Adomas Gedvilas-Adzis: jo prisiminimai kausto, jaudina pasakojamos istorijos apie skaudžias netektis ir šypseną kelia džiugūs atsiminimų momentai. Besidomintys partizaninėmis kovomis turės retą galimybę iš paties laisvės kovų dalyvio išgirsti autentiškus faktus apie herojišką lietuvių tautos karą tuo metu, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Adomas noriai pasakoja apie žiaurią paslapties apgaubtą kovą, kurioje buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama, apie pasipriešinimą okupacijai.
Veiksmas persikelia į pokario metus, kai Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilės ir gretimuose miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, atpasakojami skaudūs 1949 m. gegužės 21-osios įvykiai, kai tragiškai žuvo 7 partizanai ir 4 paimti į nelaisvę. Edukacinėje dokumentikoje bus minimos brolio ir sesers Petro bei ir Teodoros Bartkų pavardės, Irena Belazaraitė-Žibuoklė, Raimondas Bijeika-Kriukis, Juozas Greivys-Bielskis, Aloyzas Mažutis-Šarūnas, Antanas Parimskis, Zofija Baginskaitė, Stasys Mockus-Kiaunė, Steponas Rekašius-Drulia, Eugenija Jazdauskaitė, Zigmas Skripka–Kulkosvaidininkas, Edmundas Rekašius-Lakūnas ir Stasys Rekašius-Darius. Žuvusiems laisvės gynėjams tebuvo 18–25 metai.
Filmavimams pasirinktos svarbiausios vietos Telšių rajono miškuose, surengtas pažintinis žygis po partizanų žūties vietas. Kartu su partizaninių kovų tyrinėtoju Romualdu Jonušu miškuose apžiūrėti partizanams pastatyti kryžiai ir paminklai rezidavusiems Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanams. Vietoje, kur dabar tebestovi įrengtas naujai atkurtas „Žiemos bunkeris“, 2016 m. buvo rastas „lobis“ – archyviniai dokumentai, išlikę iš 1948–1949-ųjų metų.
Projektas ne tik aktualus kaip svarbi istorinė medžiaga, bet ir turi savo šviečiamąją-ekologinę idėją: veiksmas vyksta miškuose, todėl akcentuojama ekologijos tema, skatinama saugoti mišką: projekto sklaidai nebus gaminama nė viena spausdintinė afiša, sklaidai sukurtas puslapis „Žemaitijos partizanų keliais“ socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, rūbai aktoriams perdirbami arba panaudojami senieji, naudojamos jau turimos dekoracijos. Meninė inscenizacija – edukacinė dokumentika nebus įrašinėjama į kompaktinius diskus, bet bus lengvai pasiekiama internetinėje erdvėje.
Projekto iniciatyvinė grupė kviečia atsiliepti to meto liudininkus, dalintis turima informacija, to laikotarpio rekvizitais: rūbais, daiktais ir kt. detalėmis, galinčiomis tiksliau atspindėti to meto laikotarpį. Sukurtą dokumentinį-meninį kūrinį komanda pristatys visuomenei 2020 m., bus organizuojamos pilietiškumo pamokos miesto ir rajono švietimo bei kitose įstaigose. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė, tačiau iniciatyvinė grupė edukacinei dokumentikai kurti nuolat ieško rėmėjų, visuomet laukia pasiūlymų ir patarimų iš profesionalų.
Organizatorių nuotr.