Šeštadienį, sausio 10 d., vyko kasmetė, jau dvidešimt antroji prasminga akcija – žygis prie vieno iš Pietų Lietuvos partizanų vadų, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės, esančios šalia Rudnelės kaimo. Šį žygį kasmet organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai, prie jų prisijungia mokiniai, jaunimas ir visi kiti, kurie nori pagerbti pokario laisvės kovų dalyvius.
Prieš žygį Marcinkonių parapijos bažnyčioje šv. Mišias už Dzūkijos partizanus aukojo parapijos klebonas Povilas Paukštė ir partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas Gintaras Vitkus. Šv. Mišiose dalyvavo maždaug šimtas tradicinio žygio į Kazimieraičio vadavietę dalyvių – Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleiviai, mokytojai, pritariantieji ir besidomintieji.
Kad ir pažliugusiu keliu, bet nuotaikingai, su dainomis pasiekta Rudnelė, o už poros kilometrų, Skroblaus upelio sunkiai pasiekiamame stačiame šlaite, – ir buvusi vadavietė, kuri tik po poros mėnesių egzistavimo prieš 69 metus, 1946 metų sausio 12 d., buvo užpulta sovietų smogikų ir sunaikinta. Apie šį įvykį ir pogrindžio veiklą, kasdienius pavojus vaizdžiai pasakojo šaunūs renginio aktyvistai. Tylos minute, „Tautiška giesme“, malda, giesmėmis ir poezija buvo pagerbti tų laikų didvyriai – Dzūkijos partizanai.
Grįžę į kleboniją, dalyviai neskubėjo skirstytis, sausakimšoje salytėje dalijosi žygio įspūdžiais, skambėjo dainos, poezija.
Šis žygis – labai gražus pavyzdys, kaip dvasiškai ir patriotiškai auklėjamas jaunimas.
Parengė Vytautas Paulaitis
www.varena.lt