Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį, Lietuvos miestuose ir miesteliuose prie paminklų bei memorialų tremtiniams, laisvės kovotojams ir geležinkelio stotyse žmonės susibūrė atmintinos dienos išvakarėse ir dalyvavo atminimo akcijoje. Lygiai 20 val. buvo uždegtos žvakelės, iš kurių sudėtas tremtiniams brangiausias žodis – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų. Šią akciją inicijavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Ignalinoje Gedulo ir vilties dienai skirtas minėjimas surengtas tradicinėje vietoje – prie kryžiaus tremtiniams. Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos uždegė Lietuvos vardą žyminčias žvakeles, vėliau sustojo prie paminklo kartu su krašto savanoriais garbės sargyboje.
Minėjimo dalyviai buvo pakviesti tylos minute pagerbti visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Gėlės buvo padėtos prie kryžiaus tremtiniams, nuneštos prie akmens žuvusiems už Lietuvos laisvę, o po minėjimo nuvežtos į Ignalinos kapines, kur palaidoti keturių nežinomų partizanų palaikai.
1941 m. birželio 14-osios naktį iš Ignalinos rajono ištremta keliolika šeimų – apie 50 žmonių iš Ignalinos, Dūkšto, Paberžės, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų, o iki 1953 metų – apie 1260 gyventojų. Iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 300 tūkstančių žmonių. Rodos, praėjo jau pakankamai laiko, kad galėtų susidaryti erdvė užmarščiai ir nejautrai. Tačiau tautos atmintis yra nemirtinga, perduodama iš kartos į kartą. Be daugybės dokumentų, parašytų knygų, sukurtų eilių ir dainų, dar turime ir gyvų to laiko liudininkų. Žiaurią tremtį išgyvenusiųjų patirtis tapo ištvermės, viltingos kančios bei laisvės ilgesio simboliu.
Susirinkusius tremtinius ir renginio dalyvius sveikino rajono mero pavaduotojas Gintautas Kindurys ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Buvo prisiminti skaudūs tautos istorijos faktai, kalbėta apie tremtinių patirtas fizines ir dvasines kančias bei jų neišmatuojamą dvasios stiprybę, išsaugotą gilų tikėjimą ir meilę Lietuvai.
„Šiandien mes laimingi, kad gyvename laisvoje valstybėje, kad mūsų vaikai mokosi tikrąją istoriją ir kad bent dalis tremtinių sulaukė nepriklausomybės. Nuoširdžiai linkiu visiems sveikatos, stiprybės. Tikėkime, kad tokie tautos istorijos įvykiai niekada nebepasikartos“, – sakė vicemeras.
Vytautas Gimžauskas kvietė visus būti aktyviais ir budriais savo valstybės piliečiais. Jis linkėjo, kad tremtį patyrusių žmonių meilė ir ištikimybė gimtajam kraštui būtų gražus pavyzdys mūsų jaunimui.
Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginyje skambėjo jaudinančios tremties ir lietuvių liaudies dainos. Jas atliko Ignalinos kultūros ir sporto centro ansamblis „Iš širdies“ ir Gintarė Lukijanskaitė. Smuikais griežė Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinės Monika Sapiegaitė ir Vesta Cicėnaitė.
Lina Kovalevskienė