Ar tvarumas mokykloje prasideda nuo brangių investicijų? Neformaliojo švietimo įstaigos, prisijungusios prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“, įsitikinusios – tikrai ne. Jų patirtis rodo, kad didžiausi pokyčiai prasideda nuo bendruomenės susitelkimo, kūrybiškumo ir noro pažvelgti į kasdienius įpročius naujai.
Sporto centrai, meno mokyklos ir vaikų laisvalaikio centrai visoje Lietuvoje atranda savą tvarumo kelią – vieni moko tausoti gamtos išteklius, kiti senus daiktus paverčia meno kūriniais, treti kuria edukacines erdves, kuriose darniai sugyvena žmogus ir gamta. Nors jų veiklos skirtingos, visas vienija ta pati mintis – tvarumas nėra atskiras projektas. Tai kasdienė kultūra.
Tvarumas prasideda nuo požiūrio
Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centras prie iniciatyvos „Tvari mokykla 2030“ prisijungė paskatintas rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus, tačiau sprendimas buvo priimtas be dvejonių.
„Didžiausias iššūkis buvo bendruomenės požiūris, kad tvarumas yra brangus ir sudėtingas. Mes siekiame parodyti priešingai – kad tvarūs sprendimai gali būti prieinami kiekvienam ir dažnai nereikalauja papildomų išlaidų, o tik kitokio požiūrio ir pakeistų kasdienių įpročių“, – sako Molėtų r. kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Tamošiūnienė.
Centro bendruomenė pradėjo nuo paprastų sprendimų: visose patalpose įrengė atliekų rūšiavimo konteinerius, persirengimo kabinose ir dušinėse iškabino vandens taupymo svarbą primenančius plakatus, paskatino vaikus naudoti gertuves vietoje vienkartinių vandens buteliukų, įrengė judesio davikliais valdomą apšvietimą. O treniruotės, kai tik leidžia oras, persikelia į lauką – visais metų laikais.
Aktyvaus laisvalaikio ir gamtos mylėtojus žygiuoti vaizdingomis Molėtų krašto apylinkėmis kasmet suburia šio centro organizuojamas tradicinis pavasario pėsčiųjų žygis „Molėtai žingsniuoja“.
Kai paaiškėja, kad tvarūs buvote jau seniai
Panašų atradimą padarė ir Tauragės meno mokykla. Pradėjus pildyti „Tvari mokykla 2030“ įsivertinimą paaiškėjo, kad daugybė tvarių praktikų mokykloje gyvuoja jau seniai – tik niekas jų taip nevadino.
„Iš pradžių viskas atrodė sudėtinga ir painu, nes tvarumo sąvokos dažnai būna labai akademiškos, o mūsų, kaip meno mokyklos, veiklos yra gyvos ir dinamiškos. Pradėję įsivertinimą nustebome, kiek daug gerų tvarių dalykų darome to net nesuvokdami. Dabar tiesiog mokomės visa tai įvardinti ir užfiksuoti“, – pasakoja Tauragės meno mokyklos metodininkė Indrė Petraitienė.
Mokykla didžiuojasi mokinių iš antrinių žaliavų ir panaudotų medžiagų kuriamais meniniais darbais. Seni nurašyti muzikos instrumentai tampa dekoracijomis, instaliacijomis parodoms ar pritaikomi kitiems meniniams projektams, smulkintuvais sunaikintų dokumentų popierius – vazomis ar kitais meno kūriniais, o verslo įmonių padovanotos audinių atraižos mokinių rankose virsta rankinėmis, kosmetinėmis ar augintinių guoliais.
Mokyklos bendruomenės iniciatyva prie mokyklos atsirado ir dviračių bei paspirtukų stovai – sprendimas, gimęs pastebėjus vis daugiau mokinių, į pamokas atvykstančių ekologišku transportu.
„Mums tvarumas nėra vien infrastruktūra ar dideli projektai – tai kasdienė kultūra, požiūris ir bendruomenės susitelkimas“, – pabrėžia I. Petraitienė.
Edukacinė erdvė, kurioje moko pati gamta
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras savo tvarumo kryptį atrado gamtos ir kultūros paveldo dermėje. Šalia parko įsikūrusi įstaiga sukūrė „Mažąjį pažintinį taką“, kuriame lankytojai gali susipažinti ne tik su vietos medžiais, paukščiais ar gyvūnais, bet ir su istoriniu pastato pasakojimu.
Tako pabaigoje lankytojus pasitinka parko gyvūnų pėdsakų atspaudai žolėje išlietose cementinėse salelėse, gyvūnijos namelis, o paukščių pažinimas vyksta net prie arbatos stalelio, ant kurio įamžinti paukščių aprašymai ir giesmės, o tiesiai po kojomis auga arbatžolės.
„Pasirinkę „Tvarios mokyklos 2030“ kelią labiausiai dvejojome dėl mūsų, kaip neformaliojo švietimo įstaigos, galimybės dalyvauti visose tvarumo srityse, tačiau eigoje supratome, kad nebūtina būti geriausiais visur. Pasirinkome savo tobulėjimo kryptį, susiplanavome prioritetus ir žengiame šiuo keliu“, – sako Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktoriaus pavaduotoja Jūratė Jocienė.
Ji įsitikinusi, kad kiekviena įstaiga tvarumo kelyje pirmiausia turėtų įsivertinti savo stipriausią sritį ir pradėti būtent nuo jos.
Kūryba, kurioje atgimsta seni daiktai
Alytaus rajono meno ir sporto mokykloje tvarumas tapo natūralia ugdymo dalimi – ne teorija, o kūrybine praktika. Čia antrinės žaliavos virsta meno kūriniais, edukacinėmis priemonėmis, bendruomenė iš šių žaliavų kuria lauko instaliacijas, organizuoja laivų paradą Mindaugo karūnavimo dienai. M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptoje skrybėlių parodoje vaikai kūrė meninius objektus iš kiaušinių dėklų, suteikdami jiems naują meninę vertę. Baigiamieji dailės programos mokinių darbai taip pat dažnai gimsta ieškant tvarių sprendimų – panaudojant antrines žaliavas.
„Pradžioje susidūrėme su dažnu mitu, kad tvarumas reikalauja didelių finansinių investicijų ar papildomo laiko. Tačiau mūsų patirtis parodė priešingai – tvarūs sprendimai dažnai gimsta iš kūrybiškumo, bendruomeniškumo ir noro veikti“, – teigia mokyklos direktorė Auksė Sapežinskienė.
Kitoms neformaliojo švietimo įstaigoms, kurios dar svarsto prisijungti prie „Tvari mokykla 2030“, ji pataria tiesiog pradėti.
„Nebūtina iš karto įgyvendinti didelių projektų. Tvarumas prasideda nuo kasdienių sprendimų, mažų pokyčių ir bendruomenės įsitraukimo“, – sako A. Sapežinskienė.
Tvarumas, kuris dovanoja viltį
Ypač jautrią tvarumo istoriją pasakoja Neringos meno mokyklos atstovė. Šios mokyklos mokiniai iš senų piešinių, nebereikalingų dokumentų, archyve rastų vokų ir kitų antrinių medžiagų sukūrė Advento kalendorių devyniems Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos skyriuje gyvenantiems senoliams.
Kiekvienai Advento dienai buvo parengti atvirukai su viltį teikiančiomis citatomis, kryžiažodžiai, o iš panaudoto popieriaus pagaminti kalėdiniai žaisliukai. Vienas jautriausių projekto momentų – kelios mokinės paliko savo telefono numerius, kad senoliai galėtų paskambinti, jei norėtų pabendrauti. Iš viso projekto metu pagamintos 189 atvirutės ir 27 kalėdiniai žaisliukai.
„Mums svarbu, kad tvarumas mokykloje nebūtų tik teorinė sąvoka – siekiame, kad jis taptų kasdiene praktika, kūrybos dalimi ir natūralia mūsų bendruomenės kultūros išraiška“, – sako Neringos meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė Monika Urbonavičienė.
Ji pastebi, kad didžiausias pokytis prasideda ne nuo pinigų, o nuo požiūrio.
„Pastebėjome, kad kai tvarumo tema tampa bendru tikslu, įsitraukia tiek mokytojai, tiek mokiniai, o iniciatyvos natūraliai tampa mokyklos kultūros dalimi“, – šypsosi M. Urbonavičienė.
Įkvepia ne projektai, o žmonės
Visų penkių neformaliojo ugdymo įstaigų istorijos labai skirtingos, tačiau jų išvada stebėtinai vienoda. Nė viena kelionės tvarumo keliu nepradėjo nuo didelių biudžetų ar sudėtingų projektų. Vieni pirmiausia pastatė rūšiavimo konteinerius, kiti pažvelgė į senus daiktus kūrybiškai, treti pasitelkė gamtą kaip mokytoją.
„Šios patirtys paneigia vieną dažniausių mitų, kad tvarumas prieinamas tik daug išteklių turinčioms organizacijoms. Priešingai, neformaliojo ugdymo įstaigos įrodo, kad svarbiausias išteklius yra bendruomenė, jos kūrybiškumas ir noras veikti kartu“, – sako gamtininkas Almantas Kulbis, darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ koordinuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.
Pasak jo, būtent todėl darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ tampa ne tik priemone įsivertinti savo veiklą, bet ir galimybe pastebėti tai, kas jau daroma gerai, pasidalyti patirtimi bei įkvėpti kitas mokyklas.
„Kaip ne vienas mokyklos atstovas pabrėžė, tvarumas prasideda nuo pirmojo žingsnio. O jis dažniausiai būna gerokai mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – pabrėžia A. Kulbis.
