Pastaruoju metu daug kalbama apie augantį mokytojų trūkumą, šios profesijos devalvaciją ir prestižo smukimą. Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupės (tyrimo grupės vadovas prof. dr. Andrius Stasiukynas, prof. dr. Irena Žemaitaitytė, doc. dr. Dangis Gudelis, doc. dr. Gintautė Žibėnienė) atliko tyrimą ir aiškinosi, kas labiausiai motyvuoja dirbančius mokytojus, kas keltų šios profesijos prestižą ir skatintų rinktis šią profesiją. Tyrimo metu mokslininkai ne tik rengė apklausas, analizavo mokytojų motyvacijos stiprinimo galimybes, bet ir parengė praktinius patarimus mokykloms, jų vadovams.
Tyrimo grupės vadovas MRU profesorius dr. Andrius Stasiukynas sako, kad atlikus tyrimą buvo išskirti pagrindiniai labiausiai mokytojus motyvuojantys veiksniai. „Pirmiausia, tai – mokytojų darbo sąlygų gerinimas, – sako A. Stasiukynas. – Mokytojai įvardijo nemažai komponentų, tačiau pirmenybę jie teikia pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstai, mokytojo teises apsaugančiai lyderystei bei organizacinei kultūrai ir neigiamai vertina biurokratizmą, perteklinę jų veiklos kontrolę.“
Pasak profesoriaus, mokytojai pabrėžia, kad per didelė administracinė našta riboja jų galimybes daugiau laiko skirti mokiniams ir tiesioginiam darbui, formuoja nuolatinės kontrolės ir nepasitikėjimo mokytoju jausmą.
Apklausoje dalyvavę mokytojai tarp motyvacinių veiksnių paminėjo į mokyklos bendruomenę įsiklausantį švietimo įstaigos vadovą, veiksmingą administravimą, aiškią ir skaidrią etatų ir krūvių formavimo politiką. Profesorius pabrėžia, kad mokytojų motyvacijai labai svarbios ir kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais, etatų didinimas. „Išsakyti mokytojų lūkesčiai dėl geresnių darbo sąlygų nėra kažkokie kosminiai ir kitų įstaigų ar kompanijų darbuotojams gali pasirodyti netgi savaime suprantami. Tarkim, mokytojus labiau motyvuotų kokybiškai dirbti net ir kompiuteris klasėje, tinkamas nuotoliniam darbui, neribotos galimybės naudotis spausdintuvu, kiekvieną mėnesį skiriamas biudžetas kanceliarinėms ir kitoms mokymo procesui reikalingoms priemonėms įsigyti“, – pažymi A. Stasiukynas.
Profesorius sako, kad tarp motyvaciją skatinančių veiksnių mokytojai minėjo ir kompetencijos pripažinimą, padėką už darbą. „Vėlgi mokytojų įvertinimas tiek vadovybės, tiek savivaldybės administracijos lygmeniu turėtų būti tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tyrimo paaiškėja, kad jo nepakanka, mokytojų manymu, mokyklų vadovai ne visada objektyviai vertina mokytojų pasiekimus. Tad norėtųsi reikšmingesnio savivaldybės administracijos įsitraukimo ir ryškesnio vaidmens“, – apibendrina A. Stasiukynas.
Tyrimas atskleidė, kad mokytojai akcentuoja kolegų bendravimui sudaromų sąlygų tiek pačioje švietimo įstaigoje, tiek už jos ribų svarbą. „Mokytojai labai vertina tarpusavio bendravimą su kolegomis tiek švietimo įstaigoje, tiek laisvalaikiu bendruose išvažiuojamuosiuose renginiuose, galimybes susitikti su kolegomis iš įvairių kitų šalių ir Lietuvos švietimo įstaigų bendruose kultūriniuose-profesiniuose, gerosios patirties mainų renginiuose“, – sako MRU profesorius A. Stasiukynas.
Tarp profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui skirtų finansinių motyvacinių priemonių mokytojai teikė pirmenybę metiniams kuponams, kurie galėtų būti panaudoti pasirinktiems kvalifikacijos kursams, stažuotėms, knygoms įsigyti, taip pat įvairiems renginiams, susijusiems su mokytojo veikla. Nemaža dalis mokytojų pageidautų stažuočių kitose šalyse. 6–15 m. darbo stažą turintys mokytojai labiau nei kiti jų kolegos pageidavo, kad pagal sutartį su aukštąja mokykla galėtų būti finansuojamos jų perkvalifikavimo studijos, o darbo stažą iki 5 m. turintys mokytojai geriau įvertino pasiūlymą organizuoti specialius kvalifikacijos tobulinimo renginius pradėjusiems dirbti pedagogams. Gimnazijų mokytojams aktualesnė galimybė gauti nemokamas konsultacijas iš kompetentingų konsultantų, pradinių mokyklų mokytojams – galimybė gauti finansavimą švietimo ir ugdymo krypčių studijoms.
Tyrimų rezultatų analizė leido išskirti labiau mokytojus motyvuosiančias papildomo atlygio už darbą formas ir su nuvykimu į darbą susijusių išlaidų kompensavimo svarbą.
Kaip papildomas laikinas finansinis priedas prie atlyginimo galėtų būt sveikatos draudimas, kuriam labiau pritarė 16 metų ir ilgesnį darbo stažą turintys mokytojai, taip pat gyvybės ar nuo nelaimingų atsitikimų, ligų draudimo įmokų kompensavimas; metinis kuponas (pvz., 100 eurų) kanceliarinėms arba su mokomu dalyku susijusioms prekėms, kuponai sveikatinimuisi.
Tyrimas taip pat pagrindė su nuvykimu į darbą susijusių išlaidų kompensavimo svarbą: „Tai ypač aktualu mokytojams, gyvenantiems 11 km ir didesniu atstumu nuo darbo vietos, o mokytojams, dirbantiems mokyklose miesto centre, svarbus parkavimo mokesčio dalinis kompensavimas“, – apibendrino MRU profesorius A. Stasiukynas.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais, Vilniaus savivaldybės administracijai parengė ir išsamias rekomendacijas, ir priemonių mokytojų motyvacijai stiprinti sąrašą.