Ką jūs darote, kai jaučiate, kad psichologiškai jums labai sunku? Beveik pusė Lietuvos gyventojų sako, kad tokiu atveju, jų manymu, būtų normalu kreiptis į psichologą, bet taip pat maždaug pusė tuo abejoja. Patys psichologai tvirtina, kad šias abejones laikas mesti iš galvos. Jei daugumai žmonių kreiptis profesionalios pagalbos būtų norma, gyventume laimingiau ir kokybiškiau.
„Šių metų kovą visoje šalyje vykdyta apklausa parodė, kad tik 47 proc. gyventojų yra normalu susidūrus su psichologiniais sunkumais ar sunkiomis situacijomis kreiptis į psichologą. 30 proc. neturi tvirtos nuomonės, ar tai normalu, ir dar 27 proc. įsitikinę, kad jiems tai nebūtų normalu. Mūsų visuomenei seniai buvo skiepijama, kad psichologinių sunkumų patiriantis žmogus pats yra už normos ribų, nors tikrovėje bent vieną psichologinę krizę per gyvenimą patiria absoliučiai visi“, – „KOG instituto“ atlikto tyrimo duomenis komentuoja Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė.
Psichologo pagalba – ne tik susirgus
Apklausus gyventojus paaiškėjo, kad dažniausias mitas, stabdantis nuo kreipimosi į psichologą – esą „turiu pats susidoroti su sunkumais“. Tokį įsitikinimą puoselėja kas dešimtas gyventojas. „Šis požiūris ne tik nepadeda lengviau išlipti iš bėdų – jis paprastai dar labiau apsunkina situaciją, nes žmogus, tvirtai įsitikinęs, kad turi sugebėti tvarkytis pats, ne tik nepriima pagalbos, bet ir nepamatuotai save spaudžia. Jei nepavyksta – jam kyla kaltės, į save nukreipto pykčio jausmai“, – pastebi S. Glodenienė.
Dar 7 proc. gyventojų mano, kad jiems kreiptis pagalbos į terapeutą būtų nenormalu, nes „į psichologus turėtų kreiptis tik rimtai susirgę žmonės“. „Tačiau psichologinė krizė nėra liga. Ją gali sukelti skaudus gyvenimo įvykis – artimojo netektis, skyrybos, o ne liga. Tačiau jei nepavyksta krizės įveikti, gyvenimo kokybė gali nebegrįžti į ankstesnį lygį. Kai kuriais atvejais pasekmė gali būti ir psichikos sveikatos sutrikimas. Taigi, psichologo pagalba gali praversti ir ne sergantiems. Juk psichologai taip pat yra paprasti, normalūs žmonės, tiesiog jų darbas – padėti kitiems, atsidūrusiems sunkioje situacijoje“, – kalba Krizių įveikimo centro psichoterapeutė.
Vyrai sakosi susitvarkysiantys patys, moterys ieško pagalbos
Tyrimo metu kone dvigubai daugiau apklaustų vyrų teigė galintys psichologinius sunkumus ar sunkias situacijas įveikti patys. Štai moterys dažniau už vyrus tokiais atvejais linkusios ieškoti ir kreiptis pagalbos. S. Glodenienės teigimu, tai rodo ir Krizių įveikimo centro praktika, mat čia duris taip pat dažniau praveria moterys: „Tik 30 proc. visų apsilankančių centre ar besikreipiančių pagalbos į mus sudaro vyrai. Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, neva šios lyties atstovai turi būti stipresni. Tad ir parodyti silpnybes, pripažinti, kad kažkas nepavyko, nesiseka, tikrai ne dažnam yra lengva. Bijoma neatitikti primestų standartų, nuvilti aplinkinius. Į moteris ir jų emocinę būseną žiūrima atlaidžiau.“
Jaunesnioji karta atviresnė
Lietuvos gyventojų psichologinės būsenos tyrime išsiskyrė 25–34 metų amžiaus grupė – net 55 proc. jai priklausančių respondentų susidūrus su sunkumais yra normalu kreiptis pagalbos į specialistus. Mažiausiai šį atsakymą pasirinko vyresni apklausos dalyviai – nuo 45 iki 54 metų amžiaus.
„Sunku pasakyti, dėl ko vyresnio amžiaus žmonės atsisako minties apie psichologo pagalbą. Galima spėti, kad susiklosčiusi unikali Lietuvos istorinė situacija padėjo įsitvirtinti ne vienam stereotipui apie psichologus ir psichikos sveikatos sistemą. Anuomet pagalbos buvo galima kreiptis tik į psichiatrijos ligonines ar poliklinikas. Dažnu atveju – paslapčiomis, kad kuo mažiau būtų apie tai žinančių, nes psichologiniai sunkumai buvo laikomi nenormaliais. Tai ypač giliai įsispaudė vyresnės kartos atmintyje, o jaunimas pasenusius įsitikinimus linkęs kvestionuoti ir didesnį dėmesį skirti savo savijautai“, – pasakoja S. Glodenienė.
Esamą situaciją reikia keisti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 1 iš 6 žmonių globaliu mastu turi vieną ir daugiau psichikos sutrikimų ar priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau beveik du trečdaliai žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos problemomis, pagalbos į specialistus nesikreipia.
„Visais laikais, taip pat ir šiandien, žmonėms kyla sunkumų, kuriuos ne visada pavyksta priimti ir įveikti. Tai patvirtina ir pasaulinė statistika – žmonių, susiduriančių su įvairiais psichologiniais sunkumais, skaičius. Svarbu suvokti, kad, nesirūpinant psichologine sveikata, gali atsirasti ir fizinės sveikatos sutrikimų, dėl to prastėja ne vieno žmogaus, bet ir aplinkinių gyvenimo kokybė. Nuo kovo prasidėjusia kampanija „Mes normalūs“ norime atkreipti visuomenės dėmesį, jog kreiptis pagalbos į specialistus yra visiškai normalu. O psichologai – paprasti ir normalūs žmonės, kurių visai nereikia bijoti. Jų misija – išklausyti, suprasti ir padėti atrasti tinkamiausius sprendimus“, – sako Krizių įveikimo centro psichoterapeutė.