Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) 2023 m. balandžio–gegužės mėnesiais atliko tyrimą apie ukrainiečių patiriamus psichosocialinius sunkumus, streso įveikimo būdus ir Lietuvoje jiems prieinamą psichosocialinę pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad šalia kasdienių iššūkių sveikatos, užimtumo, būsto srityse ukrainiečiai Lietuvoje išgyvena nerimą dėl karo baigties ir artimųjų, likusių Ukrainoje, neapibrėžtumą dėl ateities, gėdą ir kaltę, kad išvyko, Tėvynės ilgesį. Daugiausia vilties žvelgiant į ateitį jiems suteikia vaikai, tikėjimas, kad karas greitai baigsis Ukrainos pergale ir bus galima grįžti namo.
Kokybinis poreikių vertinimo tyrimas buvo atliktas LRK Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Vilkaviškio miestų skyriuose. Tyrime dalyvavo 104 žmonės ir beveik pusė jų – ukrainiečiai, o kiti – pagalbą ukrainiečiams teikiantys LRK darbuotojai, savanoriai, psichologai.
Daugiausia sunkumų patiria vyresnio amžiaus žmonės, negalią turintieji ir vienišos mamos
Daugiausia sunkumų Lietuvoje gyvenantys Ukrainos žmonės patiria sveikatos, užimtumo srityse ir ieškodami būsto. Ribotos galimybės dirbti dėl sveikatos, šeiminės padėties, didesnės paslaugų ir produktų kainos lemia finansinį nepriteklių. Pažeidžiamiausi senjorai, žmonės, turintys negalią, vienišos mamos, auginančios vaikus. Prieiga prie sveikatos priežiūros iššūkių kelia sergantiems lėtinėmis ligomis, negalią turintiems žmonėms, tik pagimdžiusioms moterims bei nedirbantiems ir sveikatos draudimo neturintiems žmonėms. Užimtumas iššūkiu tampa moterims, kurios vienos augina vaikus, kas apriboja jų galimybes dirbti, žmonėms, esantiems arti pensinio amžiaus, taip pat regionuose gyvenantiems žmonėms, kur ribotesnė darbo pasiūla. Būstą sunkiau išsinuomoti auginantiems vaikus arba turintiems augintinių. Ribotos finansinės galimybės lemia apsigyvenimą nedideliuose būstuose, kuriuose trūksta erdvės ir privatumo, kas taip pat neigiamai veikia žmonių savijautą. Nustatyta, kad senjorai ir nedirbantys žmonės susiduria ir su maisto trūkumu.
Karo baisumų patyrimas lemia saugumo jausmo trūkumą – žmones gąsdina karą, bombardavimą primenantys garsai: fejerverkai, besileidžiantys lėktuvai, šaudymo pratybos, nerimaujama dėl karo baigties, ateities, artimųjų, likusių Ukrainoje, saugumo. Vienišumo jausmas būdingas vieniems atvykusiems senjorams. Antrinę traumą sukelia dalijimasis arba ieškojimas informacijos apie karo eigą – žmonės negali atsitraukti nuo telefono, su baime ir nerimu nuolat seka informaciją. Tyrimo dalyviai dalijosi, jog ukrainiečius neretai kamuoja gėdos ir kaltės jausmas, kad išvyko iš Ukrainos. „Atlikę tyrimą išsiaiškinome, kad šalia jau minėtų įvairių patiriamų jausmų ir emocijų, susijusių tiek su tebevykstančiu ginkluotu konfliktu Ukrainoje, tiek su nerimu dėl ateities čia, Lietuvoje, ryškėja potrauminio streso sutrikimų, depresijos, nerimo simptomai, žmonės dalijasi, kad patys patiria arba jų artimame rate yra žmonių, patiriančių miego sutrikimus, panikos atakas, turinčių psichosomatinių požymių ar savižudiškų minčių. Tai tik patvirtina, kad psichosocialinė pagalba žmonėms iš Ukrainos dabar yra ypač aktuali“, – apibendrina LRK Psichikos sveikatos programos vadovė Eglė Samuchovaitė.
Samuchovaitė pažymi, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti ir iš Ukrainos atvykusiems vaikams: „Be, deja, įprastų Lietuvos mokyklose patyčių ar smurto, Ukrainos vaikai patiria įtampą su rusakalbiais vaikais, kalbos barjerą, nepritapimą, izoliaciją. Panašu, kad vaikams taip pat ryškėja potrauminio streso sutrikimo požymiai, tėvams sunku atpažinti simptomus, sunkiau su vaikais susikalbėti, vaikai bijo likti namuose vieni. Su dar didesniais sunkumais susiduria vaikai, turintys negalią, autizmo spektro sutrikimą.“
Iššūkius stengiasi įveikti bendruomenėse
Nustatytos tokios pagrindinės kliūtys gauti reikiamą psichosocialinę pagalbą: specialistų, ypač vaikų psichologų, trūkumas; ilgos psichologo laukimo eilės; psichologų, kalbančių rusų kalba, trūkumas; neatlieptas tęstinių paslaugų poreikis; informacijos apie prieinamas nemokamas paslaugas trūkumas ir psichologo paslaugų stigma. „Psichologo pagalbos stigma buvo pastebėta ypač tarp suaugusiųjų – minėti atvejai, kai žmonės įsižeisdavo rekomendavus kreiptis į psichologą konsultacijos, neigdavo, kad tokia pagalba jiems reikalinga, tačiau reikia paminėti, kad kur kas lengviau tėvai kreipiasi psichologo pagalbos savo vaikams“, – pažymi Eglė Samuchovaitė.
Daugelį patiriamų sunkumų žmonės iš Ukrainos stengiasi įveikti bendraudami arba užsiimdami įvairiomis veiklomis savo bendruomenėje. Anot E. Samuchovaitės, paklausti, kaip dorojasi su stresu, tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo tarpusavio palaikymą, dalijimąsi išgyvenimais, laiko leidimą kartu. Žmonėms taip pat padeda stresą įveikti ne tik įvairūs sporto, rankdarbių užsiėmimai, dalyvavimas renginiuose, mokymuose, šventėse, bet ir įprasti buities ar žemės ūkio darbai.
Atsakydami į klausimą, kas teikia viltį galvojant apie ateitį, Ukrainos žmonės dažniausiai minėjo vaikus, tikėjimą, kad karas greitai baigsis pergale ir galės grįžti namo, šalių teikiama pagalba Ukrainai. Taip pat vertinama prieinama pagalba Lietuvoje ir žinojimas, kad kažkam rūpi, atrastas mėgstamas darbas, kalbos mokymasis.