Vaikai renkasi maistą pagal draugų rekomendacijas, o kaina ir sveikumas ne taip svarbu. 70 proc. mokinių pietauja mokyklų valgyklose, 12 proc. grįžta pavalgyti į namus, 8 proc. patys atsineša maisto į mokyklą, atskleidė mokykloms maistą tiekiančios įmonės „Pontem“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi mokinių apklausa.
„Žinoma, idealu būtų, kad visi mokiniai maitintųsi mokyklų valgyklose, kur maistas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus pateikiamas šviežias, palankus sveikatai, subalansuotas ir tinkamas vaikams. Tačiau, manyčiau, du trečdaliai pietaujančiųjų mokyklų valgyklose yra geras rodiklis“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Vaikų ir jaunimo maitinimu ugdymo įstaigose besirūpinančios bendrovės „Pontem“ direktorės Audronės Tendzegolskienės teigimu, tyrimas atskleidė, kad trečdalis mokinių valgo namie ar iš namų atsineštą maistą, perka užkandžių greta mokyklų esančiose parduotuvėse, kioskuose, kebabinėse. Į greta mokyklų esančias užkandines dažniausiai eina 16–18 m. mokiniai. Apskritai užkandinių ir kebabinių paslaugomis dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų mokiniai.
„Tai rodo, kad bendromis maitinimą organizuojančių įmonių, mokytojų ir pačių vaikų tėvų pastangomis turime dar daugiau dėmesio skirti aiškinimuisi, ką mėgsta vaikai, ko nemėgsta, kryptingai formuoti jų mitybos įpročius ir sukurti tokius valgiaraščius, kad moksleiviams nereikėtų maitintis greta mokyklų esančiose užkandinėse ar pirkti maisto parduotuvėse“, – teigė A. Tendzegolskienė.
Įmonei „Spinter tyrimai“ apklausus beveik 300 vaikų įvairiose Lietuvos vietovėse, paaiškėjo, kad mokiniai, rinkdamiesi maistą, kreipia mažiausiai dėmesio į jo kainą. Jiems svarbu, kad tai būtų jų pamėgtas ir draugų bei klasės draugų vartojamas maistas. Tik 19 proc. mokinių nurodė, kad maitindamiesi mokyklose pirmiausia atkreipia dėmesį, ar maistas sveikas.
Pasak A. Kranausko, tai, kad daugelis mokinių nėra linkę maisto rinktis pagal palankumą sveikatai, rodo, jog reikia daugiau šviesti vaikus apie konkrečių maisto produktų naudą organizmui, aiškinti, koks maistas yra sveikesnis, kokio reikėtų vengti. „Žinoma, neuždrausi vaikams valgyti picų, kebabų ir kitų greitojo maisto produktų už mokyklos ribų, bet toks maistas neturi tapti pavyzdžiu, kaip reikia kasdien maitintis“, – komentavo A. Kranauskas.
A. Tendzegolskienės nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikų švietimui – paaiškinti, kodėl reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių, kodėl mokiniams patiekiama virta, o ne kepta mėsa ir kt.
Mitybos specialistai susirūpinę dėl to, kad, tyrimo duomenimis, tik 84 proc. mokinių rytais pusryčiauja (daugiausia pusryčiauja pradinukai, 7–11 m. vaikai), nes, būdami alkani, pamokose jie sunkiau susikaupia, pertraukų metu dažniau ieško užkandžių už mokyklos ribų.