Žmogaus studijų centro nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad emocinis klimatas Lietuvoje gerėja.
Lietuviai labiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį didžiuojasi savo šalimi. Su teiginiu „didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“ 2018 metais sutiko net 83,2 proc. respondentų.
„Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams, ir tai yra jų puiki dovana Valstybės atkūrimo šimtmečio proga“, – teigia Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Jo manymu, prie to prisidėjo daug gerai organizuotų šimtmečio minėjimo renginių, vykusių šalyje ir leidusių pajusti bendrumo jausmą, taip pat jau porą metų matomas santykio su savo šalimi keitimasis – žmonės jaučiasi pilietiškesni ir pradeda tikėti, kad gali daryti poveikį šaliai, kad yra jos šeimininkai.
Tyrimas atskleidė, kad net 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai. G. Chomentausko nuomone, didėjantį pilietiškumą matome ir akivaizdžiai: žmonės kur kas aktyviau reiškia savo nuomonę įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, mieliau dalyvauja mitinguose, oponuoja vyriausybės sprendimams ir kt.
Šių metų rezultatai rodo ir dar vieną gerą žinią – ketinančių emigruoti skaičius reikšmingai sumažėjo ir yra mažiausias nuo 2009 metų. Tai teikia vilties, kad 2019 metais sulauksime daugiau atvykstančiųjų nei išvykstančiųjų.
„Gerėjančios visuomenės nuotaikos rodo, kad Lietuvoje žmonės jaučiasi saugiau, turi daugiau tikrumo dėl ateities ir konkrečių planų, kaip kurti gyvenimą čia. Pastangos burti bendruomenes, kurti stipresnius tarpusavio ryšius, gerinti santykius duoda rezultatų – gyvename darnesnėje visuomenėje“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas, kurio vadovaujama bendrovė jau antrus metus dalyvauja kaip partnerė Lietuvos emocinio klimato tyrime.
UAB „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį ir į neigiamus rezultatus, rodančius, kad šalyje vykstantys pokyčiai tenkina tik mažumos norus. Patenkintų vykstančiais politiniais ir ekonominiais pokyčiais sumažėjo nuo 17,1 proc. 2017 iki 13,6 proc. 2018.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai šiemet jaučiasi panašiai laimingi kaip ir praėjusiais metais. Gana laimingais arba labai laimingais save įvardijo 69,8 proc. gyventojų. Laimingiausi buvome 2008 metais, kai gana laimingais arba labai laimingais save įvardijo 72,7 proc. gyventojų.
Tyrimas remiasi spalio–lapkričio mėnesiais UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 1029 gyventojų apklausa.