Jei lietuvis susierzinęs ar liūdnas, greičiausiai taip yra dėl įtampos darbe. Beveik 60 proc. šalies gyventojų darbe patiriama įtampa yra pagrindinė blogos nuotaikos priežastis. Tokias išvadas leidžia daryti bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Darbe patirtas stresas didžiausią poveikį turi šiauliečių, klaipėdiečių ir kauniečių nuotaikai.
„Panašu, kad dėl dažnai linksniuojamo lietuvių liūdnumo, melancholijos ir pesimizmo nereikėtų kaltinti vien tik sunkios ekonominės situacijos, šiaurietiško temperamento ar skausmingų istorinių peripetijų. Nemažai dirbančių žmonių neigiamas emocijas lemia būtent darbovietėse patiriami nemalonūs pojūčiai – įtampa, nerimas. Panaikinti ar bent sumažinti tokius pojūčius nelengva, tačiau įmanoma“, – sakė atlikti tyrimą užsakiusios bendrovės „Actavis“ vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.
Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų teigia bent kartą per savaitę patiriantys įtampą darbe. Kasdien įtampos dozę priversti atlaikyti beveik dešimtadalis apklaustųjų, 27 proc. – kartą arba kelis kartus per mėnesį. Dar 11 proc. gyventojų įtampą darbe jaučia kelis kartus per metus.
Daugumai darbe įtampą patiriančių gyventojų dėl šios priežasties pasireiškia bloga nuotaika (59 proc.). Lyginant Lietuvos regionus, dėl įtampos darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai: bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 67 proc. klaipėdiečių, 65 proc. kauniečių ir 64 proc. vilniečių.
„Įtampa, patiriama darbe, turi didžiulę įtaką žmonių nuotaikai. Jei asmuo patiria ilgalaikę intensyvią įtampą, ilgainiui jis tampa suirzęs, nerimastingas, pastebimi intensyvių emocijų proveržiai arba, atvirkščiai – apatija, užsisklendimas. Jei asmuo neturi tinkamų įtampos valdymo įgūdžių, jam sunku ją suvaldyti, atsiriboti nuo darbo problemų, bloga nuotaika parsinešama namo ir neretai ten išliejama, – komentavo psichologas-psichoterapeutas Justinas Burokas.
Penktadalis gyventojų prisipažino, kad įtampa jiems trikdo sveikatą. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog įtampa darbe sukelia konfliktus šeimoje, 8 proc. respondentų – skatina žalingų įpročių suaktyvėjimą.
G. Bieliauskaitės teigimu, nors darbovietėje patiriamą įtampą Lietuvoje priimtina vertinti kaip natūralų reiškinį, tai nėra norma. „Įrodyta, kad nuolatinė įtampa žmones žlugdo visų pirma psichologiškai. Be abejo, tai daro didžiulę neigiamą įtaką tiek darbo produktyvumui, tiek darbuotojo santykiams su aplinkiniais, tiek jo sveikatai. Todėl būtina imtis įtampos darbe prevencijos ir mažinti veiksnius, sukeliančius įtampą“, – pažymėjo ji.
J. Buroko įsitikinimu, Lietuvoje dirbantieji yra linkę susitaikyti su neigiama nuotaika. „Lietuviai neretai turi įprotį laukti, kad jais kažkas pasirūpins, o ne patys imtis ryžtingų žingsnių padėti sau. Prislėgti ilgalaikio streso, jie laukia, kol kažkas jį sumažins, keiksnoja neteisingą sistemą, bet pamiršta, kad gali patys išmokti daug dalykų, kurie jiems padėtų „neperdegti“, – svarstė specialistas.
Vienas iš žingsnių mažinant stresą šalies darbovietėse yra įmonės „Actavis“ rengiama socialinė iniciatyva „Be streso darbe“. Jos metu Lietuvos įmonių darbuotojai bus mokomi valdyti stresą, taip pat bus vykdoma informacinė kampanija darbdaviams apie geros atmosferos darbe būtinybę ir naudą.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2014 metų liepos 16–26 dienomis. Tyrimo metu visoje šalyje buvo apklausti 1005 gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.