Pastaruoju metu bulvių dėl jose esančio krakmolo vis dažniau raginama atsisakyti. Kai kas tai jau ir padarė. Tačiau į Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje tradiciškai antrąja duona tebevadinamas bulves nauju žvilgsniu pažvelgę bei unikalius tyrimus atlikę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), Lietuvos sveikatos mokslų ir Varšuvos gyvybės mokslų universitetų mokslininkai teigia, kad šių daržovių nevalia nuvertinti. Maža to – jų stiebagumbiai spalvotu minkštimu netgi gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu.
Mažiau krakmolo ir gausybė išskirtinių medžiagų
„Šiandien jau esame apibendrinę dvejus metus trukusio bulvių spalvotu – violetiniu, mėlynu, rausvu – minkštimu tyrimo rezultatus ir galime jais pasidalyti su visuomene. Matydami tokias bulves ant prekystalio žmonės neretai klausia, gal jos dažytos ar modifikuotos. Tikrai ne. Tai natūralus ir labai vertingas gamtos dovanotas produktas, kuris turėtų nuolat būti ant mūsų stalo. Įprastinės bulvės taip pat turi daugiau nei 30 įvairių mikro- ir makrojunginių, naudingo kalio, magnio ir kitų mikro-, makroelementų, baltymų, pektinų, cukrų, tačiau stiebagumbiai spalvotu minkštimu vertingesni, nes juose ne tik mažiau krakmolo, bet ir gausu unikalių junginių – antocianinų, fenolinių rūgščių, flavonoidų, – slopinančių skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumą, lėtinančių senėjimo procesus bei pasižyminčių uždegimo slopinamuoju poveikiu“, – teigia tarptautinei tarpdisciplininei mokslininkų komandai vadovavusi VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė dr. Elvyra Jarienė.
Ekspertė pastebi, kad bulvės spalvotu minkštimu iš tiesų yra tikrosios mums įprastų stiebagumbių prosenelės, kilusios iš Pietų Amerikos. O tai, kokias bulves regime ir skanaujame šiandien, t. y. baltu, gelsvu, violetiniu ar mėlynu vidumi, yra šimtmečius trukusio selekcininkų darbo rezultatas. E. Jarienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslininkai jau yra sukūrę ir lietuviškų tokių bulvių veislių, galinčių sėkmingai augti ir duoti derlių mūsų sąlygomis.
Tarptautinį projektą „Ūkininkavimo sistemų poveikis bulvių gumbų su spalvotu minkštimu biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių kaupimuisi“ sudarė dvi dalys. Žemės ūkio ir maisto kokybės srityje dirbantys mokslininkai aiškinosi, kokią įtaką derliaus kokybei daro pasirinktas žemdirbystės būdas, nes bulvės gali būti auginamos chemizuotai, ekologiškai ir biodinamiškai. (Lietuvoje kol kas tėra 15 sertifikuotų biodinaminių, t. y. aukščiausios pakopos, ekologinių ūkių, besivadovaujančių holistiniu požiūriu į augalų, gyvūnų ir žmogaus santykį.)
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrė bulvėse spalvotu minkštimu esančius biologiškai aktyvius junginius medicininiu požiūriu ir ieškojo atsakymo į klausimą, kaip šių junginių ekstraktai veikia vėžio ląsteles.
Prioritetas – išaugintoms ekologiškai ar biodinamiškai
„Moksliškai pagrindėme hipotezę, kad skirtingos žemdirbystės sistemos turi įtakos bulvių kokybei. Ekologiškai ir biodinamiškai augintų daržovių derlius buvo mažesnis, bet kokybiškesnis, o dirvožemis, kuriame jos augo, išliko gyvybingesnis.
Projekto metu lyginome įprastų ir spalvoto minkštimo bulvių maistinę vertę, cheminę sudėtį, krakmolo, baltymų, ląstelienos, biologiškai aktyvių junginių kiekius. Tarp tirtų veislių mažiausiai krakmolo ir daugiausia antocianinų, pasižyminčių antivėžinėmis savybėmis, turėjo bulvės violetiniu ir raudonu minkštimu“, – tyrimo rezultatus komentuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorė dr. Nijolė Vaitkevičienė.
Tyrimo metu taip pat įvertinti skirtingomis žemdirbystės sistemomis augintose bulvėse susikaupę junginiai, galintys neigiamai veikti žmonių sveikatą. Tyrimai parodė, kad bulvėse, kurios išaugintos intensyviai, buvo didesni nitratų, sunkiųjų metalų kiekiai, aptikta pesticidų likučių, nors leistinos normos ir neviršytos. Turint omenyje, kad pesticidai žmogaus organizme kaupiasi visą gyvenimą, vartotojams rekomenduojama rinktis ekologiškai arba biodinamiškai išaugintas bulves.
Ekologiškai arba biodinamiškai išauginti stiebagumbiai spalvotu minkštimu buvo sukaupę ir daugiau biologiškai aktyvių vertingųjų junginių – antocianinų, fenolinių rūgščių, flavonoidų. Šie junginiai ir turi pigmentų, stiebagumbiams suteikiančių mėlyną, violetinę ar rausvą spalvą. Kadangi pigmentai lengvai išsiplauna į vandenį, bulves spalvotu minkštimu rekomenduojama kepti, o verdant nenulupti luobelės. Jokiu būdu negalima valgyti ar naudoti gyvūnų pašarams pažaliavusių bulvių, nes tokiose bulvėse esantis saloninas yra nuodingas.
Saikingi sulčių kiekiai rekomenduotini ligų prevencijai
Tarptautiniame tarpdisciplininiame tyrime dalyvavę LSMU mokslininkai, ištyrę bulvių spalvotu minkštimu ekstraktų biologinį poveikį, šiandien taip pat turi gerų naujienų.
„Projekto metu buvo tiriamas bulvių spalvotu minkštimu poveikis žmogaus skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumui, dauginimuisi ir bioenergetiniam metabolizmui. Tyrimai atlikti in vitro, t. y. laboratorinėmis sąlygomis, kiuvetėse. Tyrimų tikslas buvo iš penkių veislių išskirti perspektyviausią bulvių, kaupiančių antocianinus, veislę. Iki šiol analogiško tyrimo niekas nėra atlikęs“, – tarptautinio tarpdisciplininio projekto eigą komentuoja LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Sonata Trumbeckaitė.
Mokslininkės teigimu, nustatyta, kad nepriklausomai nuo auginimo būdo (chemizuotame, ekologiniame ar biodinaminiame ūkyje) liofilizuoti bulvių ekstraktai reikšmingai, t. y. apie 30–70 proc., slopino skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumą, palyginti su ląstelėmis, kurios nebuvo paveiktos ekstraktais. Daugiausia antocianinų turinčios ekologiškai augintos bulvės veikė intensyviausiai.
Be to, ekologiškai užaugintų ‘Tornado‘ bulvių veislės ekstraktas (gausu fenolinių rūgščių ir flavonoidų) stipriausiai slopino (apie 70 proc.) mitochondrijų veiklą skrandžio vėžinėse ląstelėse. (Mitochondrijos – ląstelės organelės, atsakingos už energijos gamybą ląstelėje ir daugelį joje vykstančių gyvybiškai svarbių procesų.)
„Šis faktas labai svarbus, todėl mokslininkai ir toliau ieškos biologiškai aktyvių junginių grupių, kurie vėžinėse ląstelėse slopintų jų gyvybingumą ir dauginimąsi bei energijos gamybą.
Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad bulvės spalvotu minkštimu, gausios antocianinų, yra perspektyvi žaliava. Tiesa, dar reikėtų ištirti, kokiomis sąlygomis pagamintos sultys (ar sukurta kita patogi vartoti forma) būtų efektyviausios sveikatinimo tikslais. Mat antocianinai labai jautrūs aplinkos poveikiui ir greitai suyra. Daugybė faktorių – pH, šviesa, temperatūra, deguonies kiekis, virškinimo fermentai – gali paveikti antocianinų chemines savybes, dėl to keičiasi jų stabilumas. Nustatyta, kad antocianinai ilgiau gyvybingi išlieka rūgštinėje terpėje. Galbūt galima būtų galvoti apie bulvių su spalvotu minkštimu sulčių stabilumo pagerinimą įvedant papildomų komponentų ir sudarant rūgštinę aplinką tirpaluose, bet tam reikalingi tolesni tyrimai, tad mokslininkams dar yra kur padirbėti. Tačiau jau šiandien akivaizdu, kad bulvės spalvotu minkštimu yra vertingos, o tinkamai paruošti jų produktai galėtų būti vartojami prevencijos tikslais, siekiant apsaugoti organizmo ląsteles nuo nepageidaujamo poveikio arba kryptingai veikiant jau pakitusias ląsteles. Moksliniu požiūriu gauti rezultatai yra nauji ir aktualūs, todėl tyrimai turėtų būti tęsiami toliau, siekiant išsiaiškinti tikslesnį bulvių ekstraktų veikliųjų junginių poveikį skrandžio vėžinėms ląstelėms ir to poveikio mechanizmą“, – reziumuoja S. Trumbeckaitė.