Inovacijos gyvybės moksluose vis dažniau kyla ne tik iš laboratorijų, bet ir iš gyvenimo patirčių. Viena jų – Emilės Radytės sukurta „Nettle“ technologija, padedanti tūkstančiams moterų valdyti menstruacinį skausmą be vaistų. Rugsėjo 17–18 d. tarptautiniame forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra, ji pasakos, kaip mokslas, empatija ir dizainas gali susijungti į revoliucinę inovaciją.
Šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei 300 gyvybės mokslų įmonių, daugiau nei trečdalis jų – startuoliai, pasakoja Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas. Vien per pastaruosius kelerius metus šalies įmonės pritraukė dešimtis milijonų eurų investicijų, didžiausios jų – „Flo Health“ (200 mln. JAV dolerių) ir „Pentasweet“ (44 mln. eurų).
„Tarptautinės investicijos ir eksporto sėkmė rodo, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektorius yra brandus ir pajėgus kurti sprendimus, turinčius realų poveikį globaliai rinkai. Investuotojai vertina tiek stiprią infrastruktūrą, tiek aukštą vietos specialistų kompetenciją“, – tvirtina M. Survilas.
Viena tokių pasitikėjimą pagrindžiančių istorijų – lietuvės E. Radytės išradimas, pelnęs tarptautinį pripažinimą moterų sveikatos srityje.
Moterų gyvenimą pakeitęs produktas
Harvardą ir Oksfordą baigusi neuromokslininkė E. Radytė šiuo metu gyvena JAV ir vadovauja įmonei „Saphire Neuroscience“. 30-ies sulaukusi mokslininkė pateko į „Forbes 30 under 30“, o jos prietaisas „Nettle“ tapo metų medicinos inovacija Europoje. Tai pirmas sertifikuotas medicininis prietaisas PMS simptomams mažinti, tačiau jo ištakos – ne laboratorijoje.
„Mačiau, kiek daug moterų patiriamų būklių neturi atskiro gydymo – pavyzdžiui, pogimdyminė depresija, PMS, menopauzė. Jas tiesiog mėginama gydyti kaip „įprastą“ depresiją, bet tai – du skirtingi biologiniai mechanizmai“, – pasakoja E. Radytė. Būtent šis disonansas – tarp žinomų simptomų ir jų ignoravimo – tapo impulsu kurti. Vis dėlto kelias link sukurto produkto nebuvo toks paprastas.
„Didžiausias iššūkis buvo suderinti mokslinį tikslumą su realaus pasaulio poreikiais. Taip pat reikėjo įveikti didžiulę skeptikų sieną – moterų skausmas ilgai nebuvo laikomas rimtu medicininiu klausimu. Padėjo palaikymas iš bendraminčių – nuo mokslininkų iki pačių moterų, kurios dalinosi savo istorijomis ir skatino nepasiduoti“, – prisimena E. Radytė.
Taip gimė „Nettle“ – kliniškai ištirtas, visoje Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje CE sertifikuotas medicinos prietaisas, stimuliuojantis skausmo suvokimo sritis ir taip mažinantis PMS simptomus. Šiuo metu ruošiami žingsniai, kad jo kainą kompensuotų JK sveikatos sistema, paraleliai vyksta pasirengimas FDA patvirtinimui JAV. Be to, „Saphire Neuroscience“ jau turi naujų idėjų, kaip plėsti neuromoduliacijos taikymus į kitas moterų patirties fazes.
„Norime, kad moterų biologija taptų ne kliūtimi, o stiprybe – ir technologijos gali padėti tai pasiekti“, – sako mokslininkė. Požiūris, kai inovacijos gimsta iš asmeninio jautrumo ir tarpdisciplininių įžvalgų, vis dažniau girdimas ir Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemoje.
Lietuva žengia tinkama kryptimi
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastebimai išaugo ne tik gyvybės mokslų sektorius, sako mokslininkė. „Kai išvykau studijuoti, neuromokslai Lietuvoje buvo vos girdėta sąvoka. Dabar vis dažniau girdžiu apie jaunuosius tyrėjus, besidominčius neurotechnologijomis, universitetuose atsiranda naujų krypčių, rengiami renginiai šiai sričiai. Vis dar yra kur augti – bet kryptis teisinga“, – sako E. Radytė.
Tačiau proveržiui nepakanka vien entuziazmo – būtina stiprinti tarpdiscipliniškumą: „Jungtinė Karalystė ir JAV labai stipriai investuoja į tarpdisciplininius tyrimus, o universitetai aktyviai bendradarbiauja su pramone“, – pasakoja mokslininkė. Lietuvoje, anot jos, vis dar trūksta struktūruotos ekosistemos, skatinančios skirtingų sričių profesionalus dirbti kartu nuo pat idėjos iki jos komercializavimo.
Ne mažiau svarbi ir mentorystė – tiek akademinėje, tiek verslo srityje – o dar viena esminė sąlyga yra tarptautinis matymas. „Skirtingose šalyse dažnai sprendžiamos tos pačios problemos skirtingais būdais, o bendradarbiavimas leidžia greičiau pasiekti proveržį“, – teigia mokslininkė.
Apie savo patirtis E. Radytė kalbės tarptautiniame forume „Life Sciences Baltics“, kuriame susirinks daugiau nei 800 dalyvių iš viso pasaulio – nuo tyrėjų iki politikos formuotojų.
Svarbiausias E. Radytės patarimas jauniems kūrėjams, ketinantiems dalyvauti forume, – būti smalsiems ir nebijoti kontaktų. „Ieškokite ne tik partnerių, bet ir žmonių, kurie jus įkvėptų. Geriausios idėjos gimsta ne konferencijų salėse, o prie kavos puodelio. O svarbiausia – nedelsti: jei kas nors sudomino, susisiekite, susitikite, tęskite pokalbį.“