Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą dėmenį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.
Dirbtinė širdis, galūnių protezai, modernūs įtvarai, chirurginiai robotai, insulino pompų implantai, robotizuoti treniruokliai, neįgaliesiems skirta įranga – tai ir dar daug kitų gyvenimą lengvinančių inovacijų yra sukurta biomechanikų.
Pasak J. Griškevičiaus, biomechanika yra plati veiklos dirva sumaniems žmonėms, kurie mėgsta techniką ir mediciną. Šioje srityje dirbantys inžinieriai ne tik sprendžia aktualias problemas, bet ir žengdami koja kojon su technologijomis ieško naujų jų galimybių. Jaunų žmonių požiūris, tobulėjančios technologijos, greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas ir pakitusius žmonių poreikius. Tai atsispindi ir jaunųjų biomechanikų darbuose, atliepiančiuose aktualiausias šiandienos problemas. Ką kuria šiuolaikiniai biomechanikai?
VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjo teigimu, šios srities specialistai drąsiai diegia inovacijas, o tuo įsitikinti galima peržvelgus biomechanikos studentų darbus. Vienas iš pavyzdžių – VGTU studentės sukurtas išmaniosios ergonominės darbo kėdės projektas. „Žmogus vidutiniškai per dieną praleidžia 7,7 val. sėdimoje padėtyje, o dirbant sėdimą darbą šis laikas gali pailgėti net iki 15 val. Atsižvelgdama į vis dažniau pasigirstančias kalbas apie ilgo sėdėjimo žalą sveikatai, studentė pasiūlė sprendimą – išmaniąją ergonominę kėdę, kuri sudaro sąlygas keisti sėdėjimo padėtis pagal nuovargio ir laikysenos pokyčius“, – pasakoja J. Griškevičius.
Tarp studentų darbų yra daug kitų vertingų idėjų – padus šildantys bei masažuojantys įdėklai, aktyvus kelio įtvaras, dviratininkų kūno įvertinimo ir dviračio geometrijos parinkimo sistema, slidinėjimo įranga neįgaliajam, sportinio protezo po viršutinės galūnės amputacijos projektavimas ir kt. Netrūksta darbų, kuriuose būtų kuriami robotizuoti įrenginiai, išmaniosios technologijos ir virtuali realybė.
Sričių spektras, kur gali pasireikšti biomechanikai, yra išties platus: tai žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė, socialiniai ryšiai ir sąsajos su aplinka. „Kiekvienas žmogus yra unikalus kūrėjas, kurio idėjos ir į realybę perkeltos vizijos gali pasitarnauti visuomenei. Tam, kad kažką sukurtų, biomechanikams tenka įminti žmogaus judesių ir fiziologijos paslaptis, atrasti žmogaus ir technologijų sąsajas, pažinti skirtingas erdves, paviršius ir prisiliesti prie sudėtingiausių mechanizmų, valdymo sistemų bei išmokti jas taikyti. Taigi, biomechanika visada yra susijusi su pokyčiais, kurie veda gyvenimo kokybės didinimo link, ir visai nesvarbu, kokioje srityje, nes visose jose svarbiausias išlieka žmogus“, – akcentuoja VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas.
Su biomechanika galima susipažinti pasirinkus studijas VGTU. Jose rengiami medicinos ir reabilitacinės technikos specialistai – biomechanikos inžinieriai. Jie, studijuodami bendruosius universitetinius ir specialiuosius biomechanikos inžinerijos studijų dalykus, įgyja savarankiškam inžinieriaus darbui reikalingų žinių ir gerai išmano medicinos ir reabilitacinės technikos konstrukcijų ir jų sistemų sandarą ir veikimą, geba kurti ir projektuoti medicinos ir reabilitacinę techniką, spręsti inžinerines medicinos ir reabilitacinės technikos kūrimo, projektavimo, gamybos, eksploatacijos ir remonto problemas.
Baigę šią studijų programą jauni specialistai labai reikalingi gydymo, sportinės ir reabilitacinės medicinos įstaigose, medicinos ir reabilitacinę įrangą bei ortopedinius įtvarus ir protezus gaminančiose įmonėse.
VGTU nuotr.