Dažnai girdime kalbant, kad labiausiai mums trūksta tarpusavio bendravimo, akių kontakto. Skaičiuojama, kiek laiko bendravimui su vaikais skiria tėvai. Technologijų amžiuje nejusdami vis labiau tolstame vieni nuo kitų. Vis labiau panyrame į asmeninius rūpesčius vengdami kreiptis pagalbos. Kultūriniai renginiai gali būti vienas iš būdų sukurti galimybių bendrauti, tereikia rasti tinkamus „sraigtelius“. Utenos r. Užpalių miestelyje jau ne pirmus metus miestelėnai kviečiami pasitikti vasarą gamtoje.
Vykdant Kultūros tarybos remiamą projektą „Etninės kultūros atspindžiai Užpalių bendruomenės tradicijose“, kultūros centro senjorų ansamblis smagia daina pasitiko visus, besirenkančius ant Šventosios upės kranto prie tilto, jungiančio miestelį. Šeimininkės kepė Vaidos ir Deivydo Daroščenkų bei UAB „Utenos prekyba“ šventei dovanotus kiaušinius, kultūros centro „Artistuko“ kolektyvo nariai registravo, skaičiavo ir visais įmanomais būdais fiksavo įvykius. O fiksuoti buvo ką. Prie ankstesniais metais savadarbiais plaustais plaukusių jaunuolių prisijungė dvi ūgtelėjusios kartos komandos. Jaunuoliai prisipažino, kad gaminantis plaustus teko pasikliauti ne tik draugų ar interneto, bet ir tėvų išmintimi. Plaukiant buvo labai svarbu tėvų ir jaunesniųjų brolių ar seserų palaikymas, o virvės traukimo per upę rungtyje vaikai jaudinosi, kad tėčiai nebūtų įtraukti į upę. Pabūgusiems sušlapti buvo pasiūlytas žaidimas, kai mėtant akmenukus ant vandens pagal tėčius ir mamas „kepami blynai“, o pagal vaikus žaidimas vadinasi „žuvytė“. Šiame žaidime galėjo dalyvauti visi, kas tik norėjo. Labiausiai sekėsi Sauliui Šlyžiui – mesti penki akmenukai (tiek buvo skirta kiekvienam žaidėjui) per Šventosios upės bangas peršoko 17 kartų.
Bendradarbiaujant su Lietuvos geografų draugija (LGD) analizuota, kokią įtaką kraštovaizdžiui daro netoli Užpalių miestelio, Šeimyniškių kaime, maždaug prieš 20 metų atsiradusi konglomerato atodanga. Šiuo atveju įdomu tai, kad dabartinių jaunuolių tėvai mena šio objekto atsiradimą. Tad norint sustiprinti turimas žinias vėlgi teko išklausyti tėvų pasakojimų. Jų atidžiai klausėsi ir edukacinį praktinį užsiėmimą „Pažintis su gamtos paveldo objektu – Konglomerato atodanga“ vedę LGD nariai: kraštovaizdžio specialistė dr. Giedrė Godienė, Vilniaus universiteto doktorantas geologas Simonas Saarmann ir užpalietė, geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė. Pasak draugijos narių, per tokius užsiėmimus, kai dalijamės žiniomis tarpusavyje, suprantame esą labai svarbūs vieni kitiems. Tad galima teigti, kad projektas ne tik suteikė žinių, bet ir paskatino tėvų ir vaikų bendravimą. Kai bendraujame siekdami bendro tikslo, labiau pažįstame vieni kitus ir tampame atviresni.
Atvirumo vedami prisiminėme, kad buvusioje žvyrduobėje ne kartą pilta šiukšlių ir, jei ne bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ veiklumas, nežinia, kaip šiandien atrodytų Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola vieta. O geologas Simonas Saarmann teigė, kad nenuriedėjęs konglomerato luitas mus informuoja apie gamtos kaitą nuo ledynmečių, ir patarė, kaip žvelgdami į uolą galime išskaityti 115 tūkst. metų istoriją. Pradėti skaitymą reikėtų nuo konglomerato sluoksnių, kurie yra senesni už konglomerato susiformavimą. Tad neišvengiamai imta kalbėti apie ledynmetį, kuris net iš Skandinavijos atrideno akmenų į Šeimyniškių kaimą.
Panirus į tokias istorines gelmes svariau ir atsakingiau fiksuojamos šiandienės tradicijos. Susibūrę Šeimyniškių atodangos vietoje suskaičiavome luitus, o penkių seniūnijų, trijų rajonų (Rokiškio r. Kamajų sen., Anykščių r. Debeikių ir Svėdasų sen., Utenos r. Vyžuonų ir Užpalių sen.) dainų šventėje „Sveiki, kaimynėliai“ suskaičiuota, kad buvo atliktos 42 dainos. Skaičiai ir lieka skaičiais, bet emocijos išlieka ilgam ir kviečia susitikti kuo dažniau. Utenos rajono savivaldybės remta bendruomenės „Užpalių krivūlė“ kraštiečių šventė „Visada laukiami“ priminė, kad Užpaliuose laukiami ne tik kaimyninių seniūnijų meno kolektyvų atlikėjai, bet ir svetur išvykę kraštiečiai.
Kraštiečių suvažiavime pasidžiaugta bendrais nuveiktais darbais, bibliotekoje atidaryta Raimondos Sakalauskienės ir Giedrės Apokienės darbų paroda. Sporto entuziastai susitiko krepšinio ir futbolo aikštelėse, o po smagios koncertinės programos miestelio centre visi skubėjo prie švento Krokulės šaltinio – ten buvo aukojamos mišios.
Krokulės šaltinis ir Šeimyniškių atodanga – Užpalių miesteliui išskirtinumą teikiantys objektai, o gamtoje vykstantys renginiai primena, kaip svarbu ne tik tarpusavyje bendrauti, bet ir pažinti gamtą, puoselėti senolių sukurtas tradicijas. Apie vieną iš naujai atgimusių tradicijų – Žolinių šventę „Paprasčiausiai pasiilgau arklio…“ – priminė anksčiau minėtuose renginiuose apsilankę raiteliai. Pagarbą darbus dirbančiam arkliui dar saugo miestelio senoliai, o jaunuoliams arklys jau dažniau siejasi su jodinėjimo pramoga. Žolinių šventė dar kartą suburs skirtingas kartas pabūti kartu neskaičiuojant laiko, įsimenant geranoriškus patarimus.
Nutvėrus gerą emociją gamtoje, norisi joje pasilikti ilgam, ypač tada, kai pajunti, kad senolių sukurtas tradicijas gebame atkurti ir perteikti naujai.
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autorius Saulius Šližys