Niekas nesuskaičiuos, kiek kartų sustojame gyvenime tam, kad pažvelgtume į savo praeitį. Kiek giliai ir prasmingai nyrame į ją, priklauso nuo mūsų pačių norų: gali būti aktyvus naršytojas ar tik stebėtojas. Šias dvi pozicijas vienija kultūrinės veiklos. Kultūros laukas – tai erdvė, kurioje prasmingai ir jautriai bei įžvalgiai galime pasivaikščioti praeities labirintuose.
Pagal tarptautinį SPARSE projektą „Bendruomenės plius kultūros profesionalai: scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ į Užpalių kultūros namus (Utenos r.) atvykusi aktorė Aušra Pukelytė atsivežė išsaugotą moksleiviškų laikų sąsiuvinį, kuriame klasės draugai rašė linkėjimus, atsakinėjo į klausimus, paliko piešinius. Nuo pirmųjų monospektaklio „Vuojaž, vuojaž“ akimirkų panirome į šeštos klasės sąmojį. Kiek kartu godota ir suvalgyta tų pačių bandelių. Visi skubėjome užaugti, tapti suprasti, mylimi ir valdyti svajonių pasaulį. Profesionalių aktorių pasirodymus, kai atveriamos durys į prisiminimus iš dabarties krėslo, jau ketvirtus metus užpaliečiams dovanoja menininkų grupė „Žuvies akis“. Saugome viltį, jog buvimas kartu dar nesibaigia. Juolab kad bendrystė provokuoja pačių užpaliečių iniciatyvas. Renkantis į praeities gyvenimo vingių takus menantį spektaklį, buvo žiūrovų, kurie nepabūgo apsirengti paauglystės ar jaunystės svajonių stiliumi. Tiems, kuriems atėjus į spektaklį sudėtinga išsijungti mobiliojo telefono garsą, buvo pasiūlyta įrenginį įdėti į praeityje labai madingą buvusį lagaminą – diplomatą. Džiugu, kai pasitelkdami meną randame bendražygių ir gebame pažadinti istorijas. Tai mus vienija ir suteikia savitumo.
Užpaliečių kultūrinis gyvenimas išskirtinis dar tuo, kad istorija ne tik žadinama, bet ir fiksuojama. Algimanto Juknio (1933–1998) iniciatyva Užpaliuose gyva kino dokumentika. Seniausi turimi kino kamera užfiksuoti kadrai mena 1968 metus. Užpaliečių kino mėgėjų pradininko A. Juknio sūnaus Vytauto iniciatyva filmoteka pildoma toliau. Kas metai dalyvaujama Lietuvos kino mėgėjų sąjungos organizuojamame respublikos mėgėjiškų filmų festivalyje. Šiais metais, dokumentinis filmas „Užusienis“ apdovanotas 66-ojo festivalio statulėle, o filmas „Malūnas“ už Lietuvos paveldo objektų įprasminimą įvertintas diplomu. Tame pačiame kino kelyje draugiškai eina ir Algimanto Juknio mokinys, užpalietis Jonas Kuliešius, kurio darbas „Visi į Užpalius“ apdovanotas diplomu už kino paveldo įprasminimą. Jono kūrybiniai ieškojimai šiais metais jau pristatyti Užpaliuose, o naujausias darbas, planuojama, žiūrovus į Užpalius pakvies 2025 m. per Žolinės šventę. Kam per ilgu laukti užpalietiško kino, siunčiamas kvietimas šių metų gruodžio 21 d. atvykti į Užpalių kultūros namus pirmą kartą ar pakartotinai pamatyti 2017–2024 m. užpaliečių kino dokumentikos, kurios autoriai Vytautas Juknys ir Birutė Minutkienė.
Aštuonerių metų dokumentika sustabdė laiko bėgimą dar giliau nei moksleiviškuose metuose. Atvertė istorijos puslapius, kai mūsų dar nebuvo, buvo tik Užpaliai, bet ir tada gyvenimas nestovėjo vietoje. Čia buvo pilna žmonių, netgi daugiau nei dabar ir jie taip pat skubėjo, taip pat turėjo svajonių kurdami ateitį, kurioje mes dabar gyvename.
Birutė Minutkienė
V. Juknio, V. Kardelio, J. Jasikevičienės, B. Minutkienės nuotr.