Žirgų kanopų ritmas, botagėlių pliaukšėjimas, dainos prie laužo, senoviniai piemenų valgiai, muzika ir
teatras – tokiomis patirtimis šią vasarą Užpaliuose prabilo senoji mūsų krašto kultūra. Projektas
„Kerdžius – etninės kultūros kūrėjas ir edukatorius“ parodė, kad tradiciją galima ne tik saugoti – ją
galima išgyventi ir kurti iš naujo.
Kerdžius – šiandien jau primiršta senojo kaimo figūra. Tačiau kadaise jis buvo ne tik gyvulių
prižiūrėtojas. Nuolat būdamas gamtoje, kerdžius pažino jos ženklus, mokėjo daugybę praktinių dalykų,
pasakojo istorijas, dainavo, raliavo. Kerdžiui talkinant sukurti garsus skleidžiantys ir piemens darbą
lengvinantys daiktai ilgainiui tapo muzikos instrumentais, pasakojimai virto legendomis, o raliavimai ir
šūksniai papildė lietuvių liaudies muzikinį palikimą.
Ši mintis ir tapo Užpaliuose įgyvendinto projekto ašimi. Jo renginiuose siekta ne atkartoti praeitį, bet
suteikti galimybę senąsias tradicijas patirti šiandienos žmogui.
Į Naktigonę – raitomis ir dviračiais
Liepos 25-ąją vykusi Naktigonė prasidėjo tradiciškai – į jos vietą pajudėjo raitelių, kinkinių ir
dviratininkų kolona. Atvykusiųjų laukė jodinėjimas, pasivažinėjimas kinkiniais, edukacijos ir liaudiški
rateliai su folkloro ansambliu. Saulei leidžiantis visi būrėsi prie laužo. Čia skambėjo dainos ir
pasakojimai, o muzikiniai ritmai gimė ne tik iš įprastų instrumentų. Dalyviai mokėsi drožybos peiliu
pradmenų, gamino botagėlius, kuriuos vėliau pasitelkė ritmams išgauti. Muzikuota ir gamtoje rastais
daiktais. Naktigonė turėjo ir savo skonį – kartu su edukatore ant laužo buvo gaminami senoviniai
piemenų valgiai bei gėrimai. Taip senoji tradicija sugrįžo per garsą, skonį, amatą, pasakojimą ir bendrą
buvimą.
Per Žolines – tradicijos ir profesionalusis menas
Rugpjūčio 15-ąją projektą pratęsė Žolinių šventė. Šįkart etninės kultūros tradicijos susitiko su
šiuolaikine kūryba ir profesionaliuoju menu. Šventėje skambėjo muzika – vaikų ir jaunimo ansamblio
„Avilys“, ansamblio Folk Trio, atlikėjo Adrijaus Almino koncertai, vyko teatro meno pasirodymas –
„No Shoes“ teatro spektaklis, šeimos su vaikais buvo kviečiamos į kūrybines edukacijas. Žiūrovų laukė
iliuzionisto Anton Lavrentjev programa, pristatyta kaliausių fotografijų paroda. Skirtingos meno
formos ir veiklos leido šventėje sau įdomią patirtį atrasti įvairaus amžiaus žmonėms.
Užpaliuose vykęs projektas priminė paprastą dalyką: etninė kultūra nėra vien muziejuje saugomas
praeities palikimas. Ji gyvena žmonėse – jų gebėjime susiburti, dainuoti, pasakoti, kurti ir perduoti tai
kitai kartai. O gal todėl ir Kerdžius nėra vien praeities personažas. Jo istorija primena, kad kultūra
gimsta iš kasdienybės, aplinkos ir žmonių kūrybiškumo.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projektui įgyvendinti lėšas skyrė Utenos rajono savivaldybė.
Ankstesnis straipsnisKą verta žinoti apie veiksmingą SEO turinį svetainėje
Kitas straipsnis Spalis Kaune – senjorų mėnuo: laukia pusantro šimto veiklų
