„Vyriausybei stringant ties elementariu smurto prieš vaikus ir fizinių bausmių apibrėžimu, negalima net pradėti svarstyti atnaujintos valstybinės smurto prevencijos strategijos“, – sako Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šiandien susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu aptarti artimiausio plano, kas bus daroma siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus.
„Tragiškiems įvykiams niekas nesiruošė, tačiau blogiausia, kad už smurto šeimose pažabojimą atsakingi ministrai neturi bendros vizijos, kas bus ir turi būti daroma. Kiekviena ministerija į problemos sprendimą žvelgia atskirai. Vien kaltųjų paieškos nepadės Lietuvai pakilti iš dugno, kuriame Europos kontekste esame pagal vaikų mirčių statistiką. Pirmas dalykas – būtina aiškiai įstatymu apibrėžti, kas yra smurtas, kokios jo formos, ir uždrausti fizines bausmes. Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugeba padaryti net šito darbo, jei čia bus ieškoma vadinamųjų „kompromisų“ – jokios naujos strategijos kovoje prieš smurtą neveiks“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Žmogaus teisių komiteto narė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžia, kad būtų klaida dabar paskęsti biurokratijoje, kai reikia realių, greitų sprendimų. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad įtvirtinti nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus jau dabar yra visos sąlygos – Seimo Žmogaus teisių komitetas jau yra pritaręs pažangiam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektui, kurį reikia priimti. „Praėjusioje Seimo kadencijoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui buvo pateikta ir įregistruota daugiau nei 550 pataisų. Būtų klaida, jei dabar būtų prikurta dar tiek pat pasiūlymų ir įsivelta į biurokratines pinkles“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalė susitikime su socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų ministrais akcentavo, kad netoleruotina, kai smurto bylų tyrėjai visiškai ignoruoja pagrįstas medikų išvadas, kai apklausiant vaiką nedalyvauja psichologai ir kai nežinoma, kokios institucijos turėtų pasirūpinti nukentėjusiu vaiku.
Liberalai siūlo skubiai patvirtinti artimiausių veiksmų prieš smurtą planą. Pirma: skubiai priimti pažangias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, užtikrinant, kad įstatymas atitiktų vaiko interesus.
Antra, užtikrinti geresnes darbo ir finansines sąlygas socialiniams darbuotojams, kad jie galėtų realiai pasirūpinti šeimomis. Tam reikia koreguoti valstybės finansavimo sistemą, nustatyti proporcingą socialinių darbuotojų darbo krūvį ir jų atsakomybės ribas, sudaryti sąlygas kokybiškai atlikti savo darbą, suteikti būtinas darbo priemones.
Trečia, šeimoms turi būti teikiama kompleksinė ir reguliari pagalba. Smurtas prieš vaikus pasireiškia ir šeimose, kurios neįtrauktos į socialinės rizikos grupę, todėl būtinos individualios šeimos vertinimo metodikos.
Ketvirta, atsisakant valstybinių globos namų, turi būti užtikrintos sąlygos vaikams, neturintiems nuolatinių globėjų. Liberalai siūlo įteisinti profesionalių globėjų institutą, sudaryti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms atlikti profesionalių globėjų ir vaiko teisių apsaugos specialistų darbą.
Penkta, būtina užtikrinti smurto aukų apsaugą, plėsti ir stiprinti specializuotos pagalbos centrų tinklą. Reikia veikiančio laikinųjų prieglaudų tinklo, galimybės ten gauti psichologinę, teisinę pagalbą. Įvykus smurto atvejui ar krizei, reikia sudaryti galimybę nedelsiant atskirti vaiką nuo smurtinės aplinkos, užtikrinti operatyvią psichologo pagalbą, perkelti vaiką į saugią aplinką.
Šešta, reikia įgyvendinti ilgalaikę švietimo ir smurto prevencijos programą, pasiremiant geriausia pažangių valstybių praktika. Turi įsigalioti bendri smurto artimoje aplinkoje, kurioje auga vaikas, atpažinimo kriterijai, kuriais galėtų remtis ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai.
Septinta, būtina įsteigti krizių centrus moterims ir vyrams, įgyvendinti specialias elgesio keitimo ir nesmurtinio problemų sprendimo programas.
Aštunta, visose mokyklose turi būti diegiamos efektyviausios patyčių prevencijos programos, stiprinančias vaikų socialinius įgūdžius, įtraukiančios tėvus ir bendruomenes. Patyčių prevencijos programa turi būti įgyvendinama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.