Tam tikrais amžiaus tarpsniais beveik kiekvienas vaikas pradeda valgyti mažiau ar tampa išrankus maistui. Tai gali būti natūralus raidos etapas. Kada tėvams vertėtų sunerimti ir ką tokiu atveju daryti, pasakoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Ar vaikas išrankus maistui?
Apie vaiką, kuris dažnai atsisako valgyti, visiškai nenori ragauti naujų maisto produktų ar renkasi tik tą patį maisto produktą ar patiekalą, sakome, kad jis išrankus maistui. Tai būdinga maždaug nuo dvejų iki ketverių-šešerių metų ir dažnai yra normalus augimo procesas. Šiuo amžiaus tarpsniu sulėtėja vaiko augimo greitis, kuris pirmaisiais gyvenimo metais buvo išties didelis: ūgis padvigubėjo, o svoris patrigubėjo. Todėl nuo metukų natūraliai vaiko organizmui reikia mažiau maisto medžiagų ir vaikas valgo mažiau, apetitas gali skirtis ne tik kas dieną, bet ir kiekvieno valgymo metu. Ir tai yra normalu.
„Kiekvienas vaikas gali individualiai vertinti maistą ir valgymo procesą. Vienam tai džiaugsmas, kitam galimybė išmokti ar patirti ką nors naujo, trečiam – jaudulys ar nerimas. Tokio amžiaus vaikui būdinga viską tyrinėti ir jau turėti savo nuomonę, kas tinka ir patinka, o kas – ne“, – teigia gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Pasak specialistės, antraisiais gyvenimo metais vaikas mokosi ir kitų svarbių dalykų – jis ima vaikščioti, bėgioti, lipti, pats valgyti, kalbėti ir susikalbėti, jo gyvenime vyksta daug visokių naujų pasikeitimų. Todėl jam natūraliai norisi, kad bent jau kažkurioje srityje liktų tai, kas pažįstama, ir kartais tam pasirenkamas maistas. Rutina suteikia vaikui saugumo, kai žino, kas po ko eina arba kas yra dedama į burną.
Kodėl atsiranda valgymo sunkumų?
Kiekvienas vaikas yra labai individualus, todėl ir jo nenoras valgyti, valgyti mažiau ar valgyti tą patį maistą gali būti jo individualus požiūris į maistą. Tai reikėtų gerbti ir į tai atsižvelgti.
Kodėl gali atsirasti išrankumas maistui:
Kiekvienas vaikas savaip vertina ir priima naują maistą: tyrinėja vaizdą, kvapą, tekstūrą.
Vaikas tampa savarankiškesnis, nori valgyti pats, todėl gali atsisakyti būti maitinamas.
Gal tiesiog toks vaiko temperamentas, jis turi savo požiūrį į naują maistą ir tai reikia gerbti.
Gal vaikas labai aktyvus ir judrus ir negali ilgai išsėdėti vienoje vietoje prie stalo.
Neišlaikoma valgymo rutina, tarpai tarp valgymų, dažni užkandžiai ir pan., todėl vaikas neišalksta.
Visada lieka tikimybė, kad yra problemų ryjant, kramtant ar virškinant maistą.
„Vaikai labai skirtingai suvokia tekstūrą, spalvą, formą, temperatūrą, pateikimą, todėl visiškai normalu, kad vienas vaikas tirštą košę valgo, o kitam tai visiškai nepriimtina, vienam želė yra skani, o kitam šita konsistencija nepatinka. Taip pat tėvai vaikui turi būti pavyzdys. Jeigu tėvai kažkurio produkto nevalgo, tai didelė tikimybė, kad ir vaikas šio produkto nevalgys. Neapgausite jo sakydami „Mmm, koks skanus brokolis!“, nors tėtis ar mama negali į jį net pažiūrėti. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vertinamų komentarų apie maistą, ypač neigiamų, vaikui girdint. Jeigu mama sako „Aš žuvies niekada nevalgiau, man ji smirda“, tai, savaime suprantama, vaikas į žuvies pusę net nežiūrės“, – teigia L. Barauskienė.
Gydytoja dietologė primena auksinę taisyklę – ant stalo turėtų būti patiekta ir vaikui pažįstamo maisto, ir būtinai kažkas naujo, ko vaikas galėtų paragauti. Tėvai turėtų pasiūlyti, padrąsinti vaiką paragauti, bet jokiais būdais neversti, nekišti, neskatinti valgyti viliojant, kad paragavęs vaikas gaus kažką.
Kas gali nutikti, jeigu vaikas yra išrankus maistui?
Jeigu vaikas nuolat valgo vieną ir tą patį maistą, tėvams vertėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, ar nėra kokių negalavimų ar ligų, kurios galėtų lemti vaiko nenorą valgyti. Tokių atvejų būna, tačiau jie yra labai reti. „Ankstyvosios vaikystės metai yra labai svarbūs vaiko būsimos sveikatos programavimui, imuniteto formavimuisi ir vaiko vystymuisi, o tam reikia įvairių maisto medžiagų. Vaiko mitybą reikia sudėlioti taip, kad vaiko organizmas gautų visų maisto medžiagų iš visų maisto grupių. Tada vaikui nieko netrūks ir jis augs normaliai“, – teigia L. Barauskienė.
Pasak gydytojos, yra penkios maisto produktų grupės ir iš visų jų vaikas turėtų gauti maisto produktų kasdien.
L. Barauskienė pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į svorio ir ūgio tolygų augimą, į staigius augimo pokyčius, bendrą vaiko būklę, ar jis aktyvus, linksmas, besidomintis aplinka, taip pat į vaiko lėkštės turinį, o ne tik į kiekį, kurį vaikas suvalgo. Kartais energijos, tai yra kalorijų, kiekis gali būti pakankamas, tačiau jeigu valgomas tik vienas ar du maisto produktai, maisto medžiagų įvairovės poreikis tikrai nebus patenkintas ir vystysis mitybos nepakankamumas, o tai lems tinkamo augimo ir vystymosi sulėtėjimą, visų organų sistemų darbo pažeidimus ir, savaime suprantama, įvairias ligas. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė išskiria, kas yra svarbu, kad mityba būtų subalansuota:
Svarbiausia – įvairus, natūralus, ekologiškas „nesugadintas“ gaminimo būdais (neperdirbtas) maistas. Pvz., obuolys yra natūralus, o sultys, tyrelė, sausainiai – perdirbta. Etiketėje turėtų būti kuo mažiau sudėtinių dalių – tai reiškia, kad renkatės natūralų produktą, be nereikalingų priedų.
Maistas turėtų būti gaminamas namuose kiek įmanoma dažniau.
Geriausias konservavimo būdas – šaldymas.
Lėkštėje turėtų būti kuo daugiau spalvų.
Su kiekvienu valgymu ir užkandžiams valgomi vaisiai ir (ar) daržovės.
Geriausias gėrimas yra vanduo.
Pienas ar specialus pieno gėrimas, praturtintas mikroelementais ir vitaminais, gali būti puikus užkandis.
Cukraus ir druskos naudojama minimaliai, tik skoniui pagerinti, o vaikams iki dvejų metų amžiaus cukrus išvis nerekomenduojamas.
Vartoti mažiau sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų – sviesto, taukų, kokosų aliejaus, visiškai vengti transriebalų, kurių gausu pramoniniu būdu gamintuose produktuose, saldumynuose.
Daugiau vartoti augalinės kilmės riebalų – aliejų, riešutų, sėklų.
Mėsa ir žuvis vaikams yra būtina beveik kiekvieną dieną.
12 patarimų, ką daryti, jeigu vaikas išrankus maistui:
Atkreipkite dėmesį, kodėl vaikas nenori valgyti ar ragauti naujo maisto. Jeigu jis yra jautrus maisto skoniui, kvapui, tekstūrai ir pan., atsižvelkite į tai. Jūs turite nuspręsti, kokį maistą valgys vaikas, o jo tekstūrą galima paįvairinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nepatinka tiršta tekstūra, duokite obuolio ar morkos gabalėlį, pamirkytą į avinžirnių ar avokadų užtepėlę.
Geranoriškai, bet dažnai pasiūlykite naujų maisto produktų. Kartais prireikia iki 20 kartų tokių bandymų, kol vaikas pradeda siūlomą maistą valgyti. Svarbiausia nerodykite savo neigiamų emocijų, jeigu vaikas nieko neparagauja.
Padėkite naują patiekalą, kurį norite, kad vaikas paragautų, šalia tų produktų, kuriuos vaikas pažįsta ir mėgsta, ir padrąsinkite paliesti, galbūt pauostyti ar palaižyti.
Labai svarbu – netapkite vaiko asmeniniu šefu. Nepakluskite jo norui valgyti vieną ir tą patį maistą ir negaminkite jam atskirai. Vaikui patiekite tą patį maistą, kurį gaminate visai šeimai, tik vaikiškos porcijos dydžio, nes didelė porcija gali jį išgąsdinti.
Įtraukite vaiką į maisto gamybos procesą. Pradėkite nuo pirkinių sąrašo, eikite kartu apsipirkti, padėkite išsirinkti maisto produktus, papasakokite apie juos, gaminkite kartu.
Leiskite vaikui valgyti pačiam. Pradžioje pasiūlykite tokio maisto, kurį vaikas galėtų valgyti rankomis. Yra vaikų, kuriems nepatinka nei šaukštai, nei šakutės, todėl leiskite valgyti taip, kaip jis nori, tai paskatins ragauti naujus maisto produktus.
Leiskite vaikui pačiam susidėlioti maistą į lėkštę. Tegul jis pats nusprendžia, kur bus salotos, kur bus mėsytė ir garnyras.
Atkreipkite dėmesį, ką vaikas mėgsta. Vieniems patinka, kai viskas sumaišyta, kitiems – atvirkščiai, jie labiau mėgsta valgyti atskirai: pirma suvalgyti mėsą, tada bulves, vėliau daržoves. Leiskite vaikui valgyti taip, kaip jis nori.
Maistą, kurį norėtumėte, jog vaikas paragautų (užkandžių forma), ir vandenį padėkite taip, kad jį būtų lengva pasiekti ir matyti.
Jeigu vaikas labai aktyvus, maistą patiekite dar prieš jam atsisėdant prie stalo. Vaikas atsisėdo, pavalgė ir leiskite jam nueiti nuo stalo. Valgymui skirkite nuo 15 iki 30 minučių – vaikai nemėgsta ilgai sėdėti prie stalo.
Neskatinkite, nepapirkinėkite, nesiderėkite, neguoskite vaiko maistu. Maistas skirtas valgyti, o ne emocijoms slopinti.
Jeigu vis tiek nerimaujate, ar vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų, vertėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ar gydytoju dietologu. Vaikui gali prireikti specialaus maisto, pvz., specialios konsistencijos maisto ar įvairiais vitaminais ir mineralais praturtinto pieno gėrimo, kurį suvalgius ar išgėrus vaiko racionas bus papildytas reikalingomis maisto medžiagomis.