Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgams vis dažniau tenka diagnozuoti klastingą pokovidinį daugiasistemį uždegiminio atsako sindromą. Keletą vidaus organų sistemų pažeidžianti liga sunkiai diagnozuojama, o nustačius sindromą vaikui reikalingas intensyvus gydymas, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje. Vaikų chirurgai perspėja, kad tėvams labai svarbu žinoti, ko galima tikėtis, kai vaikas neseniai sirgo COVID-19 liga arba turėjo kontaktą su sergančiuoju. Nors sindromo simptomai pradžioje labai panašūs į ūminio apendicito, tačiau skirtumas didžiulis, nes nuo apendicito mažiausiai 20 metų nėra miręs nė vienas vaikas, o pokovidiniu sindromu ne tik sunkiai sergama, bet ir nuo jo mirštama.
Manė, kad dėl maisto
Iš Joniškio ligoninės į Moters ir vaiko kliniką atvežtas paauglys skundėsi stipriu pilvo skausmu. Joniškio medikai įtarė ūminį apendicitą, o kadangi ligoninėje nėra vaikų chirurgo, paauglį pervežė į Šiaulius.
Penkiolikmetis pasakojo, kad blogai pasijuto Naujųjų metų išvakarėse. Atrodė, kad dėl maisto: skaudėjo pilvą, galvą, sukilo temperatūra. Vis dėlto nei tėvams, nei pačiam vaikinui neatrodė, kad gali būti kažkas rimto, kad reikia medikų pagalbos. Juolab kad kaime visi užsiėmę darbais, ir dar šventės.
„Kai sveikata dar labiau pablogėjo, nuvažiavome į Joniškio ligoninės priimamąjį“, – pasakojo jau po operacijos sveikstantis pacientas ir džiaugėsi, kad dabar jaučiasi geriau negu tada, kai atvyko į ligoninę.
Vaikų chirurgei Idilei Vansevičienei, kaip ir kitiems kolegoms, šis pacientas sukėlė daug nerimo. „Įtarus ūminio apendicito diagnozę, nuspręsta operuoti. Operacijos metu pašalinta kirmėlinė atauga. Tačiau, nepaisant skirto gydymo, pacientas sveiko daug lėčiau nei kiti vaikai ir klinikiniai simptomai išliko. Aiškinomės, kodėl“, – gydytoja I. Vansevičienė prisiminė klaidžią penkiolikos metų paciento diagnozės paiešką.
Medikai netruko suprasti, kad išoperuotas ūminis apendicitas – tik antrinė diagnozė. Juolab kad pakitimai nežymūs, o paciento būklė blogėjanti. Įtartas pokovidinis daugiasistemis uždegiminio atsako sindromas, kurį vaikų chirurgams jau ne kartą teko gydyti prieš tai.
Ligos paiešką apsunkino ir tai, kad paciento COVID-19 testas buvo neigiamas ir pacientas teigė, jog COVID-19 infekcija nesirgęs, tik klasėje buvo sergančiųjų.
Diagnozei patvirtinti buvo atlikta daug tyrimų, siekiant ištirti galimai pažeistas kitas organų sistemas. Atliktas ir antikūnų tyrimas, nustatytas nemažas jų kiekis, tai rodo buvusį kontaktą su virusu. Radus pakitimų kitose organų sistemose, nustatytas klastingas pokovidinis uždegiminio atsako sindromas, galintis pažeisti skirtingas organų sistemas: krešumo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemą, inkstus, odą, virškinamąjį traktą ir gerokai rečiau nei suaugusiems – kvėpavimo sistemą.
Nauja klastinga liga
Tai ne pirmas atvejis, kai Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre gydomas pacientas, segantis pokovidiniu daugiasistemiu uždegiminio atsako sindromu. Pasak vaikų chirurgės I. Vansevičienės, šis sindromas – nauja liga, kurios nebuvo iki šiol: „Tai yra sirgimo COVID-19 liga padarinys, vaiko labai stiprus imuninis atsakas į SARS COV-2 virusą. Anksčiau, viruso pasireiškimo pradžioje, manyta, kad vaikai neserga, serga tik suaugusieji, kurie ir patiria sunkių komplikacijų, gydomi reanimacijos skyriuose. Vis dėlto, laikui bėgant, populiacijai ilgiau susiduriant su virusu, pastebėta, kad vaikai irgi serga, bet jie serga kitaip.“
Vaikams dažniausiai pažeidžiami ne plaučiai ar kvėpavimo takai, o daugiausia virškinamasis traktas, todėl juos daugiausia vargina pilvo skausmai, pasireiškiantys vaikams po kontakto su COVID-19 ligoniu praėjus 2–6 savaitėms. Vaikas gali net nežinoti, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju, nes nejautė jokių ligos simptomų, tad ir nebuvo tikrinamas.
„Daugumai vaikų po kontakto gali ir nepasireikšti jokių simptomų, tačiau daliai vaikų vėliau pasireiškia labai stiprus uždegiminis atsakas, pažeidžiantis kelias organizmų sistemas“, – vaikų chirurgė apibūdina klastingą ligą, dažniausiai pasireiškiančią karščiavimu, pilvo skausmais, kartais skystu tuštinimusi. Simptomai labai panašūs į ūminį apendicitą. Taip pat gali būti pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, gali būti ir širdies ritmo sutrikimų, širdies audinio uždegimas, kraujagyslių išsiplėtimas. Gali būti pažeidžiami ir plaučiai, bet gerokai rečiau. Pasitaiko ir nervų sistemos pažeidimų, gali būti pažeidžiami inkstai. Dažnai pažeidžiama oda, galima pastebėti bėrimą. Jeigu yra bėrimas, stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, gydytojai svarsto apie pokovidinio daugiasistemio sindromo galimybę.
Vaizdas klaidinantis
„Jei vaikas, dviejų mėnesių laikotarpiu turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19, reikėtų pagalvoti apie šį sindromą. Net ir patyrusiam vaikų chirurgui gali būti labai sudėtinga jį atskirti, nes klinikinis vaizdas labai panašus į ūminį apendicitą“, – taip gydytoja I. Vansevičienė apibūdina net ir patyrusius vaikų chirurgus klaidinančią ligą ir atkreipia dėmesį į skirtumus: pilvas būna labai skausmingas, uždegiminiai rodikliai labai aukšti, palyginti su virusinių kvėpavimo takų uždegimų rodikliais. Todėl chirurgui susidaro įspūdis, kad tai gali būti trūkęs apendicitas. Kartais padeda diagnozuoti echoskopijos tyrimas, bet ne visada, nes atliekant echoskopiją ne visuomet galima pastebėti kirmėlinę ataugą – priklauso nuo jos padėties, nuo uždegimo lygio ir kitų faktorių. Gali būti, kad kirmėlinė atauga sustorėjusi antriniu būdu kartu su žarnynu. Skysčio irgi dažniausiai būna, bet ne visada. Kartais būna ūminis apendicitas ir šis sindromas kartu, tada pacientas operuojamas. Tačiau jei vaikas po operacijos vis tiek karščiuoja, nepaisant to, kad pašalinta uždegimo priežastis, uždegimo rodikliai vis tiek kyla, tai leidžia įtarti, kad yra pokovidinis sindromas, ir vaikui atliekami papildomi tyrimai: širdies funkcijos įvertinimas, kvėpavimo takų, kraujo krešumo tyrimai, inkstų funkcijos tyrimai ir daug kitų. Remiantis jais ir nustatoma, kad yra šis sindromas.
Gydytoja I. Vansevičienė sako, kad tai nėra dažnas susirgimas, centre buvo nustatyti penki tokie atvejai. Sunkesnės būklės vaikai dažniausiai gydomi intensyviosios terapijos skyriuje. Kiekvienu atveju vaikų chirurgai konsultuojasi su vaikų reanimatologais, tad sindromas laiku diagnozuojamas, laiku pradedamas gydymas. Vienas atvejis buvo komplikuotas, bet vaikas sirgo gretutinėmis ligomis: cukriniu diabetu, turėjo antsvorio. Jam buvo prijungtas dirbtinės kraujotakos aparatas ir pacientas reanimobiliu išvežtas į Kauną. Ten vyko sunkus, sudėtingas, tačiau sėkmingas gydymas.
„Labai svarbu, kad tėvai žinotų, ko galima tikėtis, kai vaikas susirgo arba neseniai turėjo kontaktą su COVID-19 liga“, – sako vaikų chirurgė I. Vancevičienė ir ragina tėvus negalvoti, kad vaikai neserga COVID-19 arba serga nesunkiai, nes net ir lengva, besimptomė ligos forma vaikui gali būti labai pavojinga, kai išsivysto klastinga komplikacija – pokovidinis daugiasistemis uždegiminis sindromas, kuris gydomas ilgai ir intensyviai. Kiekvienas atvejis skirtingas ir gydoma pagal nustatytas pažeistas organų sistemas: dažnai reikalingas intensyvus antibakterinis, taip pat antiuždegiminis gydymas ir krešumą reguliuojantys vaistai bei kitas simptominis gydymas: intraveniniai skysčiai, vaistai nuo skausmo, karščiavimo ir taip toliau, nes sindromas pasireiškia kraujo krešumo sutrikimais.