Kasmet visi darželinukai ir mokiniai mokslo metų pradžioje privalo į savo lankomą ugdymo ir švietimo įstaigą pristatyti vaiko sveikatos pažymą. 22 metus Vilniaus Centro poliklinikoje dirbanti vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė sako, kad pastaraisiais metais išryškėjo gera tendencija – nebėra pasitikrinti sveikatos atėjusių vaikų apgulties rugsėjo pradžioje. Bene daugiausia vaikų į polikliniką sveikatos pažymos ateina gegužės–birželio mėnesiais, nes tokios pat pažymos reikia ir važiuojant į vaikų vasaros stovyklas.
Kasmetis vaikų profilaktinis sveikatos patikrinimas reikalingas ne dėl „popieriuko“, tai nėra formalumas. Jis labai svarbus, nes gydytojas ne tik įvertina vaiko sveikatos būklę, bet ir gali išaiškinti galimas lėtines ligas, užkirsti joms kelią, išaiškinti tokius sutrikimus, kurių tėveliai gali ir nepastebėti. Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas į atitinkamos srities specialisto konsultaciją arba atlikti tyrimų.
Kalbą laviname kalbėdami
„Daug metų stebėdama vaikų sveikatos būklę galiu išskirti kelias aiškias tendencijas. Dažnėjantiems naujiems vaikų sveikatos sutrikimams didžiausią įtaką daro pasikeitęs gyvenimo būdas. Mūsų gyvenime įsitvirtinę kompiuteriai su internetu ir socialiniais tinklais, mobilieji išmanieji telefonai vaikus įtraukia nuo mažumės taip, kad atplėšti neįmanoma. Nebelieka tiesioginio vaikų bendravimo ir su tėvais, ir su bendraamžiais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pas mus ateina vis daugiau vaikų, turinčių kalbos defektų, jie tiesiog nebemoka kalbėti. Augančio, besivystančio vaiko kalbą reikia lavinti, o jei jis valandų valandas sėdi prie kompiuterio, jo verbalinės funkcijos normaliai nesivysto“, – aiškina gydytoja L. Šumskienė.
Vaikų, turinčių kalbos defektų, dažnai pasitaiko kalbiniu požiūriu mišriose šeimose, o tokių šeimų dabar daug. Paradoksalu, bet trečioji priežastis yra medicinos mokslo pažanga: daugėja vaikų, kurie gimė neišnešioti, išgyveno po komplikuoto nėštumo ar gimdymo. Tokių vaikų bendra raida ir kalbos vystymasis dažnai turi sutrikimų.
Kasmet daugėja vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų. Jiems trūksta normalaus žmogiško bendravimo. Namie mažai bendrauja su tėvais, nes šie nuolat užimti, daug dirba. Mokykloje išplitusios patyčios, mokykla nešilta vaikams. Nuo pat vaikystės tokie santykiai namie ir mokykloje traumuoja vaikų psichiką.
Kompiuteris prieš sporto aikštyną
Ilgas sėdėjimas kambaryje prie kompiuterio sukelia ir kitų bėdų. Dėl mažo fizinio aktyvumo, nebuvimo atvirame lauke atsiranda laikysenos, skeleto ir raumenų sistemos, regos sutrikimų. Vaikų, turinčių tokių problemų, tikrai daug.
Tenka apgailestauti, kad vaikai, ypač miestuose, dažnai neturi kur leisti laisvalaikį, nes prie namų nėra tokių kiemų, kur jie galėtų aktyviai judėti, sportuoti, bendrauti su bendraamžiais atvirame lauke. Viskas užstatyta automobiliais.
Vaikų sveikata gerėtų, jei mokyklose kūno kultūros pamokos būtų aukštesnio lygio. Joms turėtų būti skiriamas toks pat rimtas dėmesys, kaip ir bet kuriai kitai pamokai: matematikai ar anglų kalbai. Juk akivaizdu, kad vaikai turi judėti daugiau.
Vaikų mityba kelia nerimą
„Rimta vaikų sveikatos problema – mityba. Dažnas vaikas maitinasi netinkamai. Būna taip, kad mokiniai nepusryčiauja, – sako, jog nenori, nepietauja – esą mokykloje neskanu. Jei iš tėvų gauna pinigų pietums, nusiperka saldumynų. Kai kurie moksleiviai pavalgo kartą per dieną, kai grįžta iš mokyklos, dažniausiai apie 5–6 valandą. Tai labai blogai, nes vaikams labai svarbus mitybos režimas – reikia valgyti reguliariai bent 3 kartus per dieną. Problemą būtų lengviau spręsti, jei mokyklose būtų tokia tvarka, kaip vaikų darželiuose: ateina laikas pietauti – valgyti eina visi be išimčių“, – sako Centro poliklinikos gydytoja.
Populiarėja sveika gyvensena
Gydytoja mato ir gerų pokyčių. Jos teigimu, galima tik pasidžiaugti, kad vis daugėja sveikos gyvensenos šalininkų. Matome vis daugiau žmonių, kurie bėgioja, važinėja dviračiais, sportuoja. Štai kad ir Vingio parkas – čia nuolat pilna sportuojančių, judančių suaugusiųjų ir vaikų. Taip formuojami ir vaikų sveikos gyvensenos įpročiai.
Besistengiantieji sveikai gyventi rūpinasi ir sveika mityba. Į Centro polikliniką ateina nemažai jaunų mamų, kurios vertina nutukimą kaip sveikatos sutrikimą, todėl stengiasi savo vaikus maitinti visaverčiu ir kokybišku maistu. O antsvorio turintys vaikai, pasiekę paauglystės amžių, kai tampa svarbu būti gražiam, patraukliam, susirūpina savo figūra ir dažnai nusikrato antsvorio. Gydytoja L. Šumskienė teigia nepastebinti, kad nutukusių vaikų skaičius reikšmingai augtų.