Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Vaisiaus echoskopavimas: ką galima sužinoti kūdikiui dar negimus
Šeima ir sveikata

Vaisiaus echoskopavimas: ką galima sužinoti kūdikiui dar negimus

ATNAUJINTA:29 sausio, 2023Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Nėščiosios echoskopinis tyrimas – tai vienas pagrindinių nėštumo metu atliekamų tyrimų, padedantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą, būklę ir įsitikinti, kad nėštumo eiga yra sklandi. Išsamiau apie šį svarbų tyrimą pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Sigita Neverauskienė.

Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos, echoskopinius tyrimus nėščiosioms privaloma atlikti pirmuoju (11⁺⁰–13⁺⁶ sav.) ir antruoju (18⁺⁰–20⁺⁶ sav.) nėštumo trečdaliu.  Šiam tyrimui nereikia jokio specialaus pasiruošimo, tad jokių nepatogumų pacientėms jis nesukelia.

Tiriant 11⁺⁰–13⁺⁶ savaitę svarbu įsitikinti ir parodyti, kaip vaisius vystosi. Šio tyrimo metu išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama, ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama, ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną.

18⁺⁰–20⁺⁶ savaitę pakartotinai vertinamas vaisių skaičius, vaisiaus dydis, nėštumo trukmė (jeigu nebuvo tiksliai nustatyta pirmuoju nėštumo trečdaliu), vaisiaus anatomija, širdies veikla, vaisiaus gyvybingumas ir judrumas, placentos vieta, virkštelė, vaisiaus vandenų kiekis, gimdos ir kiaušidžių dariniai. Taip pat įvertinama, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų. 

Gydytojos akušerės-ginekologės teigimu, nors dauguma vaisiaus ydų gali būti diagnozuotos atliekant ultragarsinį tyrimą 18–20 nėštumo savaitę, kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jie atsiranda vėlesniu nėštumo laikotarpiu arba pasireiškia tik po gimdymo.

Pasak S. Neverauskienės, dažniausiai nėščiosioms echoskopijos tyrimas atliekamas ir trečiajame nėštumo trimestre. Jo metu vertinamas vaisiaus dydis, vandenų kiekis, jeigu yra priešlaikinio gimdymo rizika – matuojamas gimdos kaklelio ilgis. Vaisiaus būklei įvertinti atliekami kraujotakos tyrimai, taip pat vaisiaus anatomijos ištyrimas.

Papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, nėščioji serga diabetu, gydoma hipertenzija, vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar, atvirkščiai – labai didelis. Tai pat esant persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda. Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o esant poreikiui dar dažniau.

Įtarus stambias vaisiaus vystymosi anomalijas, pacientė dėl tolesnio ištyrimo siunčiama į Perinatologijos centrą Kaune arba Vilniuje. Įtariant kitokias problemas, pavyzdžiui, gresiantį persileidimą ar priešlaikinį gimdymą, vaisiaus būklės pablogėjimą, nėščioji skubiai siunčiama į artimiausią atitinkamo lygio stacionarą.

Echoskopinio tyrimo tikslumui svarbi naudojama ultragarsinė įranga, tyrimą atliekančio specialisto patirtis. Įprastai tyrimas trunka iki 30 minučių. Tačiau jo trukmė labai priklauso nuo priežasčių, galinčių apsunkinti tyrimo sąlygas: nuo netaisyklingos vaisiaus padėties, moters kūno ypatumų (pacientės pilvo sienos storio, randų gimdoje po buvusių operacijų, gimdoje esančių miomų). Tokiu atveju tyrimas užtrunka. Pacientei siūloma pakeisti kūno padėtį (pasisukti ant kurio nors šono), pasivaikščioti, tikintis, kad vaisius gimdoje taip pat pajudės ir bus galima geriau jį apžiūrėti. Retai, bet tenka pakviesti pacientę atvykti pakartotinai, kitą dieną.

Kai kuriuose medicinos centruose naudojami pažangūs ypač aukštos raiškos echoskopai pasižymi itin dideliu tikslumu, pacientėms siūloma galimybė atlikti ir 3D bei 4D echoskopijos tyrimą. 3D tyrimas leidžia pamatyti erdvinį vaisiaus vaizdą, 4D tyrimo metu matoma, kaip šis vaizdas juda realiuoju laiku. Idealus laikas 3D ir 4D echoskopijai – 26–32 nėštumo savaitės.

Kalbant apie tai, ar echoskopinis tyrimas saugus, gydytoja akušerė-ginekologė S. Neverauskienė sako, kad mokslinių įrodymų, jog ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui, nėra. Tačiau tiriant vaisių laikomasi saugumo reikalavimų – radiacinės saugos optimizavimo ALARA („as low as reasonably achievable“) principų.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGreitieji kreditai – daugiau nei operatyvi pagalba, padedanti išspręsti finansines problemas?
Kitas straipsnis Mokslininkai patvirtina: mikroorganizmai, esantys mūsų kūne, gali turėti įtakos ir psichikos sveikatai

Susiję straipsniai

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026

lietuvių apklausa atskleidė netikėtą tiesą apie „cukraus detoksą“

30 balandžio, 2026

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.