„Su dideliu skausmu širdyje sakau, kad ekologijai Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Nors galime pasidžiaugti nuveiktais darbais vandenvalos srityje, yra dar daug neišspręstų problemų, todėl šiemet pažymimas neeilinis 75-erių metų KTU Aplinkosaugos technologijos katedros jubiliejus yra gera simbolinė proga vėl atkreipti dėmesį į šią sritį“, – sako kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
V. Adamkus pasaulinį pripažinimą aplinkosaugos srityje pelnė per beveik tris dešimtmečius trukusią karjerą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. Nuo 1972 m., kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijos narys, nuolat lankėsi Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje.
Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras V. Adamkus džiaugiasi, kad Amerikoje 6-ojo dešimtmečio pradžioje valdžios inicijuota ir kitas valstybes įtraukusi kova su aplinkos tarša padėjo išvengti greitai artėjusios ekologinės katastrofos, tačiau nusiraminti negalime – visuotinis klimato atšilimas yra mūsų amžiaus rykštė.
Išskirtiniame interviu V. Adamkus pasakoja apie savo karjerą JAV, situaciją Lietuvoje ir išreiškia viltį, kad požiūrį į ekologiją mūsų šalyje pakeis naujoji karta, tokia kaip KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje ruošiami šiuolaikiniai aplinkosaugos specialistai.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros pirmtakė – Miestų sanitarijos katedra buvo įkurta 1940 m. rugpjūčio 15 d. Kauno universitete. Vėliau iki 1956 m. katedra buvo vadinama Vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos katedra ir rengė vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinierius, o nuo 1978 m. ir vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramoninių nuotekų valymo technologus. 1988 m. katedra pavadinama Inžinerinės ekologijos katedra ir savo veiklą tęsia KTU Cheminės technologijos fakultete. 2014 m. katedra pervadinta į Aplinkosaugos technologijos.
Ne kartą aplinkosaugos reikalais Lietuvoje lankėtės sovietiniu laikotarpiu, šios srities neapleidote ir tapęs Lietuvos Prezidentu. Kokie svarbiausi darbai buvo nuveikti nepriklausomybės laikotarpiu?
Vienas didžiausių Lietuvos pasiekimų yra vandenvalos srityje sustabdant vandens taršą ir užtikrinant geriamojo vandens kokybę. Šioje srityje mes tikrai daug pasiekėme. Džiaugiuosi, kad net ir iki nepriklausomybės atgavimo vandenvaloje atliktos pertvarkos davė gerų rezultatų. Kartu apsaugojome ir tam tikrus gamtos išteklius, būtent žuvininkystę, nes šioje srityje buvo daug sureguliuota ir daug padaryta. Tai yra patys ryškiausi pasiekimai aplinkosaugoje.
Prezidente, minite, kad pastaruosius kelis dešimtmečius neišvengiamai šiek tiek atitrūkote nuo aplinkosaugos. O kokias didžiausias ekologines grėsmes matėte aktyviai dirbdamas JAV federalinėje tarnyboje?
Jeigu tuo metu nebūtume atkreipę dėmesio į ekologines problemas, galiausiai Žemėje būtų susidariusi tragiška padėtis. Tačiau šiandien tokios galimybės nematau, nes per tą penkiasdešimt metų pasaulyje buvo pripažintas pavojus aplinkosaugos srityje ir dedamos didelės pastangos jas spręsti.
Prisidėdamas prie Sovietų Sąjungos ir Amerikos bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje, mačiau, kad, nors ir primityviai, buvo pradėta imtis tam tikrų priemonių Tarybų Sąjungoje, tas pats buvo ir Lietuvoje. Nors ir lėtai, bet visą laiką buvo žengiama į priekį, pripažinus faktą, kad reikia ką nors daryti. Taip mes išvengėme gamtos katastrofos Lietuvoje, visada laikydami galvą iškėlę virš vandens.
Ar būtume išprovokavę ekologinę katastrofą?
Be jokios abejonės. Būtume atsidūrę tokioje padėtyje, iš kurios kelio atgal nebūtų buvę. Būtume pasiekę visišką degradaciją gamtos srityje, ir man sunku net įsivaizduoti, kaip tą gamtos balansą būtų reikėję atkurti. Gal ir būtume atkūrę, o gal dar ir šiandien būtume bandę jį atkurti. Džiaugiuosi, kad buvo laiku susigriebta, ir manau, jog, nors ir ne iki galo, bet ši kova yra laimėta.
Tris savo gyvenimo dešimtmečius paskyrėte aplinkosaugai, vėliau grįžote į Lietuvą ir jai vadovavote. Kaip šiandien vertinate savo pasiekimus?
Žinoma, pirmiausia galiu kalbėti apie karjerą gamtos apsaugos srityje, nes turbūt šioje srityje palikau didžiausią įnašą, daugiausia laiko praleidau. Nepriimkite to kaip pasididžiavimo, bet pavyko nemažai pasiekti net tik savo aplinkoje, bet ir tarptautiniu mastu. Žinau, kad šioje srityje esu pripažintas. Iki šios dienos girdžiu komplimentų. Kartais net nejauku ir nepatogu jų klausyti.
Esu patenkintas tuo, kad su pasididžiavimu kiekvienam žmogui galiu pažiūrėti į akis ir drąsiai pasakyti, jog šioje srityje atidaviau viską, ką galėjau geriausio, ir džiaugiuosi matomais rezultatais.
Manau, kad kiekvienas žmogus turi suprasti aplinkosaugos svarbą, nes tai yra vienintelis kelias, kuriuo turime eiti. Tas kelias turi prasidėti šeimoje ir tęstis visą gyvenimą, tapdamas dalimi kiekvienos asmenybės. Asmenybės, kuri taip elgiasi natūraliai, suprasdama, kad priešingu atveju ji naikina paties žmogaus asmenybę ir gyvenimo gerovės lygį. Kai visi tai suprasime, problemos savaime spręsis. Nereikės įspėti, nereikės skirti baudų nei pramonininkams, nei paprastiems žmonėms.
Mano įsitikinimu, švietimas ir supratimas yra atsakymas į visas žmonijos problemas. Norėčiau, kad gamtosaugos sritis grįžtų į Lietuvos švietimo sistemą, kad šis klausimas vėl atsidurtų žiniasklaidoje. Ekologinėje srityje, su dideliu skausmu širdyje tai sakau, mūsų lygis yra žemas, bet aš tikiu, kad su jaunąja karta tas keisis į gerąją pusę.
KTU