2018-aisiais sukaks šimtas metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Šiai progai paminėti planuojama gausybė renginių, kūrinių ir projektų. Tarp jų – net 15 naujų dokumentinių, vaidybinių ir animacinių filmų, kūrybiškai žvelgiančių į įsimintinus Lietuvos šimtmečio momentus.
Keturi nauji vaidybiniai filmai
Šimtmečiui skirtų vaidybinių ilgametražių filmų sąraše – keturi nauji filmai. Raimondo Banionio „Purpuriniai dūmai“ scenarijus parašytas remiantis Felikso Rozinerio to paties pavadinimo apsakymo motyvais. Pagrindiniam filmo veikėjui Jozefui, per atsitiktinumą išvengusiam savo tėvų dalios – būti sušaudytam, tenka rinktis: kaltinti ar atleisti.
Režisieriai Emilis Vėlyvis ir Arūnas Matelis suvienijo savo jėgas filmui „Bilas Geitsas iš Gulagų“, pasakojančiam tikrais faktais paremtą istoriją apie tremtinį mokslininką ir patriotą, itin talentingą matematiką ir ekonomistą, sukūrusį „perestroikos“ matematinį modelį Gorbačiovui, kuris galų gale sugriovė ir pačią SSSR.
Karolio Kaupinio planuose – „Corcovado Borealis“ apie prieškario profesoriaus dvejones ir pasirinkimus dėl valstybės. Taip pat bus kuriamas Tomo Donelos „Miško brolis“.
Nuo Juozo Tumo-Vaižganto iki Augustino Voldemaro
Planuojama sukurti 10 valstybės šimtmečiui skirtų dokumentinių filmų, o jų dėmesio centre – išskirtinės laikmečio asmenybės, svarbūs Lietuvai įvykiai ar tremties istorijos. Saulius Beržinis gilinsis į mokslininko Algirdo Juliaus Greimo palikimą („Greimas. Varžtų sistema“). Liudvika Pociūnienė kartu su Eimantu Belicku mėgins atskleisti neeilinę publicisto, knygnešio, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo dalią filme „Tumo kodeksas“. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė kuria ilgametražį dokumentinį filmą „Augustinas Voldemaras“ apie pirmosios Lietuvos Respublikos premjerą ir jo audringą likimą, kuriame – ir valdžios, ir kalėjimo atspalviai.
Arūno Brazausko ir Martinos Jablonskytės-Gelucevičienės filmas „Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje“ nukels į 1919-uosius, kai ką tik pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui nugalėtojai renkasi aptarti taikos sąlygų ir perbraižyti pasaulio žemėlapio. Lietuva siunčia išsilavinusių ir ambicingų Lietuvos delegatų komandą, kurie Prancūzijos sostinėje praleis 10 mėnesių. Šis laikas taps lemtingas ne tik jų tolesnei diplomatinei karjerai, bet ir Lietuvos egzistencijai.
Naujam Audriaus Stonio filmui „Naujoji Baltijos banga“ apie poetinės dokumentikos pradininkus jėgas suvienijo trys Baltijos šalys ir geriausi jų dokumentinio kino kūrėjai. Filmas atrinktas tarptautiniam dokumentinių filmų forumui „Baltic Sea Forum for Documentaries 2016“. Ramunė Rakauskaitė pristatys „Keliones į Lietuvą“ – šmaikštų pasakojimą apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su sovietine Lietuva. Artūras Jevdokimovas („Pirmyn į praeitį“) Y kartos atstovų akimis pažvelgs į tremties istoriją. Naujas Marijos Stonytės projektas – „Švelnūs kariai“ apie penkias savanores merginas, tarnaujančias Lietuvos kariuomenėje tarp 600 vyrų.
Virtualus žvilgsnis į M. K. Čiurlionio paveikslus
Kristina Buožytė kartu su studija „OKTA“ valstybės atkūrimo šimtmečio proga kviečia šiuolaikinėmis technologijų priemonėmis pažvelgti į kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. „Pasivaikščiojimas. Angelų takais“ – trumpametražis animacinis interaktyvus 360 laipsnių virtualios realybės filmas, kuris skambant M. K. Čiurlionio sukurtiems muzikiniams kūriniams perkels autoriaus paveikslus į trimatę erdvę. Čia dailininko kūrybą ir veikėjus sujungiantis siužetas pakvies žiūrovus pakeliauti po M. K. Čiurlionio sukurtą magišką pasaulį.
Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų parengiamieji darbai finansuoti iš Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos rengto konkurso. 15 projektų iš viso skirta 400 000 eurų, o kūrybos ir gamybos procesas jau pradėtas siekiant, kad filmai kino teatrus pasiektų 2018-aisiais.
Lietuvos prodiuserių asociacija