Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Varėnoje dalytasi prisiminimais apie ypatingą Lietuvos asmenybę

Varėnoje dalytasi prisiminimais apie ypatingą Lietuvos asmenybę

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“. Kartu su autore atvyko literatūros kritikas Valentinas Sventickas, Senosios Varėnos bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis.

„Apie šį iškilų dvasininką parašyta daug knygų. Kur šios knygos vieta? Norintiems mąstyti apie K. Vasiliausko asmenybę bei gyvenimą R. Sakalauskaitės parengta biografija bus parankinė, reikalinga“, – teigė V. Sventickas. Autorė rėmėsi jau žinomais šaltiniais ir rado naujų: kalbino žmones, lankė monsinjoro gyventas vietas, ieškojo informacijos archyvuose. Ši biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė. Nors autorė artimai pažinojo monsinjorą, jai pavyko sutramdyti savo jausmus ir pasakojimas apie K. Vasiliauską išėjo objektyvus, bet knygoje netrūksta tikro jausmo ir šviesos. V. Sventickas sakė esąs dėkingas autorei už skaitymo malonumą ir už atminimo įamžinimą.

Nauja knyga džiaugėsi klebonas Pranciškus Čivilis, sakė, kad ji yra dovana Varėnos kraštui, nes K. Vasiliauskas čia dirbo, yra artimas daugeliui krašto žmonių. P. Čiviliui būnant seminaristu prasidėjo   pažintis su monsinjoru. „Jis man – uola, atspirtis, nuo kurios pradėjau kilti. Jo balsas, dvasios spinduliavimas – dieviška sonata. Tikiu, jis buvo šviesos kelyje, nes mokėjo paprastuose dalykuose įžvelgti prasmę, vienu žodžiu sustiprinti. Jis − pavyzdys, kaip neužsikrėsti neapykanta. Knyga padvelkė meile“, – pasakojo P. Čivilis.

Ramunė Sakalauskaitė sakė monsinjorą pažinojusi 10 metų, o knygą apie jį rašiusi 4 metus. „Atrodė, bus sunku ką nors nauja parašyti. Ieškojau žmonių, kurie jį dar pažįsta, dėliojau niekam nežinomus faktus, kurie kūrė bendrą ano laiko metų foną. Tai tarsi tam tikra Lietuvos istorija, atskleista per K. Vasiliausko gyvenimą“, − sakė Ramunė. Ji kalbino ir varėniškius. Į Varėną monsinjorą atlydėjo mama, knygoje yra skyrius „Varėnoje kantrybę bandė mama“. Autorei K. Vasiliauskas išliko kaip pozityvizmo pavyzdys. „Sužinojęs, kad vyks į tremtį, Kazimieras neskubėjo pasiimti daiktų, pusvalandį nuoširdžiai meldėsi, kad nieko neišduotų, o apie lagerį prisimindavo: „Čia aš sutikau geriausius draugus, sukalbėjau nuoširdžiausias maldas, perskaičiau įdomiausias knygas.“ Kai buvo gyvas, atrodė, kad buvo duotybė. Viskuo dalijosi su visais. Jo mažame butelyje pabuvojo ir intelektualai, ir prezidentai, ir studentai, ir benamiai. Net vagis, besibraunantis pro balkonėlį, buvo priimtas, pavaišintas arbata, apdovanotas pinigais“, – pasakojo R. Sakalauskaitė.

Atsiminimais apie monsinjorą dalijosi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Seimo narys Vidas Mikalauskas, žurnalistė Irena Ratkienė, mišiose K. Vasiliauskui patarnavęs varėniškis Adolfas Karpis.

Daiva Armonienė, Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top