Apie vartojimo kreditus girdime nuolatos: susiduriame su jais kasdienybėje, nuolat matome jų davėjus reklamose ir neišvengiamai aptinkame jų pasiūlymų internete. Nors tai populiari paslauga, Lietuvoje nėra didelio supratimo apie vartojimo kreditus: kaip, kas ir kada gali juos gauti, kas prižiūri kredito davėjų veiklą ir kiek tokio kredito sutarčių apskritai šiuo metu yra Lietuvoje. Tokia statistika nėra viešinama žiniasklaidos, todėl jos neaptiksite spaudoje, tačiau visa ši informacija yra viešai prieinama kiekvienam norinčiam su ja susipažinti; tam tereikia parsisiųsti naujausią Lietuvos banko vartojimo kreditų rinkos ataskaitą.
Bet įsigilinti į kiekvieną rodiklį ir nepaskęsti skaičių jūroje – darbas ne kiekvienam. Kad jums nereikėtų švaistyti savo laiko, mes pateiksime šios statistikos esmę.
Kas gali gauti vartojimo paskolą?
Jau senokai praėjo tie laikai, kai greitųjų kreditų rinka buvo „laukiniai vakarai“, kur bet kas, bet kam ir bet kokiomis sąlygomis galėjo suteikti paskolą. Tais laikais buvo paplitusi praktika skolinti nedirbantiems ar nepasiturintiems su milžiniškomis palūkanomis, o tai neišvengiamai privesdavo prie de facto asmeninio bankroto.
Dabar situacija drastiškai pasikeitusi. Vartojimo paskolų davėjų veikla yra griežtai reglamentuojama, o tam išleista daugiau nei 10 teisės aktų ir kitų dokumentų, susijusių su šios veiklos priežiūra. Tie aktai numato įvairius scenarijus ir kredito davėjų elgesį juose, tačiau vidutiniam vartotojui reikėtų žinoti tik kelis dalykus, kurie turi didžiausią įtaką galimybėms gauti paskolą. Tai – svarbiausi teisės aktų punktai, kurie nurodo, kam kredito davėjas gali skolinti ir kokias sąlygas turi atitikti kredito gavėjas. Pagrindinės jų:
- Amžius (>18 metų)
- Pajamos (bent 4 mėnesius būtina turėti pastovias pajamas iš tos pačios darbovietės)
- Skolos (įsipareigojimo sutarčių vykdymui skirtos lėšos negali sudaryti keturių dešimčių gaunamų pajamų)
Vartojimo paskolų davėjai atsižvelgia ir į kitus faktus bei daug įvairiapusiškiau įvertina kiekvieną klientą. Tą jie yra įpareigoti daryti įstatymu. Todėl yra atsižvelgiama ir į vartotojo kredito istoriją, nors ji dažniausiai nėra lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl paskolos prašymo patvirtinimo. Kai kurie kredito davėjai papildomai įtraukia kriterijų, kurių tikslas užtikrinti kokybišką ir finansiškai saugų skolinimą tik aukšto mokumo klientams. Tokiu keliu dažniausiai naudojasi tie kredito davėjai, kurių verslo struktūra remiasi aukšta vidutinės paskolos suma. Tačiau, kalbant apie jų veiklos priežiūrą, tai yra pagrindiniai reikalavimai, kurie turėtų būti aktualiausi vidutiniam tokių finansinių paslaugų vartotojui.
Kiek vartojimo paskolų sutarčių šiuo metu sudaryta Lietuvoje?
Remiantis anksčiau minėta Lietuvos banko ataskaita, Lietuvoje šiuo metu yra sudarytos 364 727 vartojimo kreditų sutartys. Šis skaičius gali daugeliui sukelti nuostabą. Tačiau vertėtų paminėti, kad dėl anksčiau minėtų teisės aktų priėmimo šis skaičius vien per pastaruosius 4 metus sumažėjo 200 000. Dar 2016 metais tokių sutarčių skaičius siekė 564 944.
Įdomu ir tai, kad dalis žmonių turi daugiau nei vieną vartojimo paskolos sutartį, nes tik 319 949 fiziniai asmenys yra laikomi kredito gavėjais.
Lygiai 10 % iš jų pradelsė su mokėjimu ilgiau nei 90 dienų. Tačiau tai yra beveik dvigubai mažiau, nei buvo registruojama prieš 4 metus. Teisės aktų įtaka – akivaizdi.
Įdomumo dėlei galime paminėti ir vidutinę vartojimo paskolos sumą. Tai 1780 eurų. Vidutinės paskolos metinė palūkanų norma – 13,08 %. Turint omenyje, kad dalies greitųjų kreditų davėjų siūlomų paslaugų kainos yra gerokai didesnės, šis skaičius turėtų kiek nustebinti. Galime daryti prielaidą, kad šiuo metu žmonės yra labiau linkę skolintis didesnes sumas už mažesnes palūkanas, o ne trumpalaikius mažos vertės greituosius kreditus. Dėl šio įpročių pokyčio nuosekliai mažėjo vidutinė palūkanų norma, kuri dar prieš 4 metus siekė 24,41 %. Taip pat dramatiškai sumažėjo ir vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma.
Visą šią statistiką sudaro 52 Lietuvos banko prižiūrimi vartojimo paskolų davėjai, tarp kurių yra ir keli tarpusavio skolinimo platformų operatoriai.
Dabar, susipažinę su šiame straipsnyje pateikta informacija, turėtumėte gebėti įsivertinti tikimybę gauti vartojimo paskolą (į šią kategoriją įeina ir greitieji kreditai) remdamiesi teisės aktuose numatytais reikalavimais. Dabar taip pat galite susidaryti bendrą vaizdą apie situaciją Lietuvoje ir įsivertinti savo turimų ar planuojamų turėti įsipareigojimų sąlygas.
PR