Mokslinių tyrimų metu gautų rezultatų komercializavimas ir inovatyvių, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas – nauja realybė šių laikų akademinėje bendruomenėje. Ilgą laiką pagrindinė mokslininko užduotis buvo atlikti tyrimus, o gautus rezultatus pristatyti konferencijose ar publikuoti moksliniuose žurnaluose. Tačiau jau keletą pastarųjų metų vis daugiau laboratorijų Lietuvoje siekia savo tyrimus komercializuoti ir pritaikyti realiame gyvenime su aktyvia akademinių institucijų pagalba inovacijų komercializavimo srityje.
Ne išimtis ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuriame pradėjo steigtis atžalinės įmonės. Viena tokių yra UAB „Amber Charge“, kurią kartu su kolegomis dr. Mindaugu Visockiu bei inžinieriumi Justinu Barakausku įkūrė profesorius Saulius Šatkauskas.
Ateities kardiologinės procedūros
„Amber Charge“ komandos kuriama technologija – prietaisas, generuojantis plataus spektro elektrinius impulsus, kurie gali būti panaudoti laboratoriniuose tyrimuose, veterinarijoje, estetinėje medicinoje, medicinoje ar maisto pramonėje. Tačiau didžiausią dėmesį VDU mokslininkai skiria medicinos sričiai – gydant vieną dažniausių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimą ar kovojant su onkologinėmis ligomis.
„Sulaukę šešiasdešimties 8 žmonės iš 100 patiria prieširdžių virpėjimą – aritmišką jų susitraukimą. Taip kraujagyslėse gali atsirasti krešulių, kurie gali sukelti infarktą arba insultą. Prieširdžių virpėjimas gydomas vaistais arba intervencine kardiologija, tačiau procedūra yra labai ilga, ji taip pat gali kelti pavojų gyvybei“, – pasakojo VDU Biochemijos katedros vedėjas prof. S. Šatkauskas.
Dėl šios priežasties mokslininkai ieško būdų, kaip šį gydymą padaryti saugesnį ir efektyvesnį. Vienas iš galimų metodų – kardioabliacijos procedūroje pritaikyti elektroporacijos metodą.
Anot profesoriaus, didelės technologijų įmonės, supratusios, kad tokios procedūros ateityje turi milžiniškas perspektyvas, jau suskubo investuoti ir JAV bei Europoje yra atliekami kardioabliacijos klinikiniai tyrimai. Problema, kad jos neatskleidžia savo tyrimų rezultatų, todėl iki galo neaišku, kiek šis gydymo būdas yra perspektyvus ir koks jo ilgalaikis poveikis, ypač jį lyginant su kitais, temperatūriniais abliacijos metodais.
„Nepaisant spartaus elektroporacija pagrįsto prieširdžių abliacijos metodo vystymosi ir diegimo klinikinėje praktikoje, mokslininkų bendruomenėje vis dar kyla prieštaravimų ar šiuo metu FDA patvirtinti gydymo protokolai yra optimalūs ir galintys atnešti didžiausią šios procedūros efektyvumą bei mažiausią galimų žalingų šalutinių reiškinių pasikartojimo riziką. Prieš keletą metų šie prieštaravimai ir ilgametė mūsų tyrimų grupės patirtis taikant elektroporacijos metodą paskatino mus pradėti bendradarbiavimą su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto tyrėjais. Galime pasidžiaugti, kad pirmieji mūsų tyrimų grupių bendradarbiavimo rezultatai yra teikiantys vilčių, jog Lietuvoje atlikti tyrimai greitu metu reikšmingai prisidės prie efektyvesnio prieširdžių abliacijos gydymo“, – pasakojo prof. S. Šatkauskas.
Elektrochemoterija – efektyvesnis gydymas nuo vėžio
Tačiau „Amber Charge“ dėmesio centre ir tyrimus bei prietaiso sukūrimą paskatinusi tema – elektriniais laukais paremta antivėžinė terapija. VDU Gamtos mokslų fakulteto doktorantė Neringa Barauskaitė-Šarkinienė šiems tyrimams skyrė ne vienus metus, o dabar kartu su mokslinio darbo vadovu dr. Pauliumi Ruzgiu ir Kauno klinikų onkologais teoriją paverčia praktika – elektroporaciją taiko pacientams gydyti.
Pasak N. Barauskaitės-Šarkinienės, šiuo metu standartiniais gydymo nuo vėžio metodais yra laikomi chirurginis gydymas, chemoterapija ir radioterapija. „Šie klasikiniai būdai yra efektyvūs, tačiau pagrįsti agresyviu išoriniu poveikiu – naikina ne tik vėžines, bet ir sveikas ląsteles. Mokslininkai ieško būdų, kaip patobulinti gydymo technologijas ir vėžio terapiją padaryti dar efektyvesnę“, – pasakojo mokslininkė.
Terapiją, kurios metu vyksta elektroporacijos procesas, mokslininkė apibūdina taip: vėžinė ląstelė yra paveikiama elektriniu lauku, tuomet ląstelės membranoje atsiveria poros ir į ląstelę lengviau patenka molekulės, kurios normaliomis sąlygomis praeiti pro membraną negali.
„Po kelių minučių ląstelė vėl sugrįžta į normalią būseną, tačiau savo viduje jau turėdama perneštas molekules. Kodėl tai svarbu antivėžinėje terapijoje? Taikant elektroporaciją į ląstelę gali būti lengviau pernešami chemoterapiniai vaistai, o jiems patekus į ląstelę, šių molekulių efektyvumas padidėja iki 1000 kartų – kartu tai didina ir paties gydymo efektyvumą“, – pasakojo N. Barauskaitė-Šarkinienė.
„Taip pat galima pridurti, kad mūsų laboratorijoje atlikti tyrimai parodė ir galimą sisteminį poveikį vėžinėms ląstelėms (sukeliant „bystander“ ir „abscopal“ efektus), tai teikia vilčių, jog ateityje elektroporacija gali būti taikoma ne tik lokaliai, bet ir norint sukelti sisteminį imuninį atsaką prieš vėžines ląsteles. Tai leistų kovoti ir su metastazėmis“, – teigė ji.
Anot mokslininkės, šiuo metu vykdomų tyrimų tikslas – derinti radioterapiją su elektrochemoterapija, o pirmieji rezultatai yra daug žadantys. „Ši kombinacija leidžia sukelti žymiai stipresnį poveikį nei taikant abu metodus atskirai“, – pabrėžė N. Barauskaitė-Šarkinienė. Nuo šių metų elektrochemoterapijos gydymo metodas jau yra finansuojamas valstybės, tad pacientai turi galimybę nemokamai pasinaudoti naujausiomis priešvėžinėmis gydymo technologijomis, tačiau elektroporacijos taikymas gydant onkologines ligas yra efektyvus tik kai kuriais atvejais.
Optimalus prietaisas tiek mokykloje, tiek žirgyne
Tiesa, elektrochemoterapijos procedūros Kauno klinikose kol kas atliekamos su kitos firmos prietaisais. „Amber Charge“ prietaisą VDU mokslininkai sėkmingai naudoja savo moksliniams tyrimams, bet rinkai jį vis dar tobulina. Tam, kad prietaisas galėtų būti naudojamas klinikoje, būtini medicininiai sertifikatai, kuriems reikalingi kur kas platesnės apimties tyrimai, reikalaujantys didelio finansavimo.
„Nepaisant to, mūsų laboratorijoje visi tyrimai yra paremti šiuo aparatu, mes jį tikrai naudojame kiekvieną dieną. Tai yra ir patogus, ir inovatyvus prietaisas. Mes ir anksčiau turėjome kitokių elektroporacijos prietaisų, bet dėl savo paprasto valdymo ir didelio spektro parametrų mano tyrimai tampa efektyvesni ir greitesni. Kai laboratorijoje tenka dirbti po dvylika ar keturiolika valandų, tikrai palengvina mano darbą“, – pasakojo N. Barauskaitė-Šarkinienė.
„Kurdami patogų sau, darome prietaisą patogų ir kitiems. Mūsų tikslas – ištobulinti „Amber Charge“ tiek, kad jis būtų perkamas. Vis randame, kaip galėtume dar jį labiau patobulinti, kokias klaideles pataisyti“, – teigė prof. S. Šatkauskas.
Prietaisas jau buvo pristatytas tarptautinėse parodose Kopenhagoje ir Romoje, o kitais metais mokslininkai planuoja pristatyti ir nebrangų, kompaktišką, elektrinio suktuvo dydžio nešiojamą prietaisą, kuriuo galėtų naudotis mokslininkai atlikdami nesudėtingus laboratorinius tyrimus ir moksleiviai atlikdami eksperimentus pamokose.
Toks nedidelis įkraunamas prietaisas būtų naudingas ir veterinarams – ypač gydant šunis, kates bei žirgus. „Gyvūnai taip pat serga onkologinėmis ligomis, o žirgus anestezuoti yra sudėtinga, todėl dažniausiai atliekamas tik vietinis nuskausminimas. Prancūzijoje veterinarijos gydytojai elektroporacijos būdu sėkmingai gydo žirgų onkologines ligas“, – pasakojo prof. S. Šatkauskas ir pridurė, kad pati gydymo procedūra taikant elektroporaciją nėra skausminga – sukelto skausmo lygis atitiktų adatos dūrį.
Nors UAB „Amber Charge“ komandą sudaro prof. S. Šatkauskas, dr. M. Visockis, inžinierius J. Barakauskas, prie jų vystymo ir tyrimų prisideda visa Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto (GTMTI) Ląstelių ir audinių biotechnologijos laboratorija: dr. P. Ruzgys, dr. M. Maciulevičius, dr. B. Jakštys, dr. I. Šatkauskienė, doktorantai N. Barauskaitė-Šarkinienė, S. Vykertas, E. Urbanskas, J. Venckus, A. Rafanavičius, S. Gelažunaitė, D. Šiurnaitė.
Jono Petronio nuotr.