„Labai džiaugiuosi, kad „Erasmus+“ mainams pasirinkau Slovėniją: sužavėjo gamtos įvairovė nuo urvų, pajūrio ir ežerų iki įspūdingų kalnų, patiko modernus universitetas, tarpkultūrinė patirtis su studentais iš įvairių šalių. Jaučiuosi paaugusi kaip žmogus, praturtėjusi įspūdžiais, naujomis patirtimis ir naujais draugais iš įvairių pasaulio kampelių. Svarbiausia – daug naujo supratusi ir sužinojusi apie save. Labai vertinu šią galimybę“, – įspūdžiais dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo magistrantūros studentė Raminta Šėžaitė, kuri pagal „Erasmus+“ mainų programą praleido semestrą studijuodama Liublianos universitete Slovėnijoje.
Studentė atskleidžia, kad Slovėnija yra įvairiapusiška šalis, kuri ypač patiks mėgstantiems gamtą. Jai itin patiko ir sostinė Liubliana: studentiškas, kompaktiško dydžio miestas, kurio žymiausias gyventojas yra drakonas, pavaizduotas ant miesto vėliavos, herbo, tiltų, suvenyrų ir daugybės kitų objektų. Legenda byloja, kad Liublianą įkūrė drakoną įveikęs graikų herojus Jasonas.
„Slovėnija išties apipinta mitais ir legendomis, čia mane sužavėjo daug dalykų. Žmonės yra draugiški, gerai moka anglų kalbą, aktyvūs. Mylintys gamtą čia ras visko: pavyzdžiui, pasivažinėjau traukinio bėgiais įspūdingame Postoinos urve, buvau prie Bochinio ir kitų ežerų, patiko ramybė, kai nuvažiuoji prie kalnų ir visa geografija, kuri labai skiriasi nuo Lietuvos“, – įspūdžiais dalinasi Raminta, atskleidusi, kad Slovėnija garsi ir bažnyčių gausa: du milijonus gyventojų turinčioje šalyje bažnyčių ir kitų religinių statinių yra daugiau nei trys tūkstančiai.
Liubliana – studentų miestas
Pasakodama apie studijas Liublianos universitete, VDU studentė sako, kad ją sudomino ne tik naudingi studijų dalykai, tokie kaip kriminologija, paliatyvus socialinis darbas ir socialinė antropologija, tačiau ir tarpkultūrinė patirtis: galimybė bendrauti su studentais, atvykusiais iš įvairių šalių, kurie čia sudaro nemažą dalį visų studijuojančių. Liubliana apskritai ne veltui vadinama studentų miestu: čia veikia vienuolika universitetų, kuriuose mokosi daugiau nei 60 tūkst. studentų, tai yra, apie penktadalis visų miesto gyventojų.
„Patiko ir pati „Erasmus“ patirtis, kaip koordinatorius stengėsi įgalinti pačius studentus: kad ne tik jis pats viską organizuotų, bet ir mes galėtume savo iniciatyva rengti veiklas, susitikimus, pavyzdžiui, akrobatikos, šokių ar kitus užsiėmimus. Tai buvo tokia bendruomeniška patirtis, leidusi vieni kitus geriau pažinti, atskleisti užslėptus talentus“, – pasakoja Raminta.
Studentė pažymi, kad studijos užsienyje suteikia labai vertingą galimybę pabendrauti su skirtingų šalių žmonėmis, pažinti studijuojamus dalykus iš kitos perspektyvos, kurios negali atrasti vien skaitydamas knygas. Tuo pačiu jai tai buvo labai vertingas išėjimas iš komforto zonos.
„Stengiausi nevažiuoti su draugu ar drauge, norėjau pastatyti save į situaciją, kai esu viena. Mėgstu pažintis ir bendrauti anglų kalba, tad įgavau daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi. Man tai yra reikalinga socialinio darbo praktikoje, ši patirtis mane visapusiškai sustiprino“, – paaiškina Raminta, kuri ne tik studijuoja, tačiau ir dirba pagalbos priimant sprendimus specialiste, su asmenimis, turinčiais intelekto arba psichosocialinę negalią.
Keliavo ir po mažiau turistines vietas
VDU Socialinio darbo magistrantė pasakoja, kad vizito Slovėnijoje metu ji džiaugėsi nuolatinėmis kelionėmis po pačią šalį ir aplinkines Balkanų valstybes, dalį kurių organizavo Liublianos universitetas. Aplankyti pavyko ir mažiau turistines, tačiau taip pat labai gražias vietas, susipažinti su vietiniais gyventojais ir gidais, sužinoti daugiau apie regiono istoriją, pavyzdžiui, apie buvusią Jugoslaviją ir skirtingus požiūrius į ją. Tuo pačiu tai buvo galimybė ir palyginti kitos šalies gyventojus su lietuviais.
„Slovėnai turi daug panašumų su mumis, ypač mentaliteto atžvilgiu. Jie taip pat ne iškart atsiveria, kol susipažįsti, jie ne iškart tavimi pasitikės. Gal todėl man tai nebuvo toks kultūrinis šokas, kaip, pavyzdžiui, pietesnėse šalyse. Ten panašus ir tikėjimas, ir net kalba: jie irgi turi „š“, „ž“ raides, panašių žodžių. Kuo jie skiriasi, tai galbūt tuo, kad aktyvesni, daugiau užsiima sportine veikla. Taip pat Slovėnijoje žmonės angliškai kalba dar geriau nei lietuviai, nes ten daug turistų atvažiuoja iš kitų šalių“, – kultūrinius skirtumus ir panašumus aptaria Raminta.
Kviečia būtinai išvykti – net jei atrodo, kad nėra tam laiko
Slovėnija garsėja ir savita virtuve, kurioje susipina Alpių, Viduržemio, Balkanų ir kitų regionų įtakos. Patiekalai dažnai remiasi paprastais, vietiniais produktais – nuo sūrio, grūdų, kiaulienos iki raugintų kopūstų, medaus ir grybų. Vienas populiariausių patiekalų čia yra blynai, kuriuos paprasta pasigaminti visiems. Dėl idealaus tam klimato, Slovėnija taip pat garsi aukštos kokybės vynais ir unikaliais jų stiliais. Visgi, Raminta atvirauja, kad išvykos metu pasiilgo lietuviško maisto.
„Lietuvoje mes mėgstame patiekalus papildyti ingredientais, pavyzdžiui, į sriubą įdėti daugiau įvairių daržovių. O slovėnai daro paprasčiau – tarkim, kopūstų sriuba yra vien iš kopūstų, nieko daugiau, o grikiai patiekiami kaip atskiras patiekalas, ne garnyras. Kita vertus, kai gyvenau pas namą nuomavusius žmones, jie pakvietė vakarieniauti, priėmė šiltai, pagamino tradicinių patiekalų, tai buvo smagu“, – prisimena pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje VDU studentė paragino ir kitus studentus būtinai pasinaudoti galimybe išvykti į užsienį mainų studijoms – ypač tuos, kurie, kaip ji, yra vyresni, derina darbą su studijomis, turi daugiau atsakomybių ir dvejoja, ar pavyks rasti tam laiko. Tai naudinga tarpkultūrinė patirtis visiems studentams, leidžianti iš kitos perspektyvos pagerinti žinias, plėsti pažintis, lavinti kalbų gebėjimus, įgyti pasitikėjimo savimi ir geriau pažinti save.
„Tikrai nedvejokite, jei patinka keliauti, kelkite šį savo troškimą kaip prioritetą į pirmą vietą ir pasistenkite suderinti, kad galėtumėte išvažiuoti. Aš irgi maniau, kad gal nepavyks, darbas neišleis ar bus mažiau laisvesnio laiko. Labai džiaugiuosi, kad visgi išdrįsau ir skyriau tam pirmenybę. Ir kitiems linkiu to paties: jei kirba tokia mintis, tikrai nenumeskite jos į šalį ir pasinaudokite šia galimybe“, – pataria Raminta.
