Kokia būtų mūsų šalis, jeigu kiekvienas dalelę savo laiko ir jėgų skirtų neatlygintinai visuomeninei veiklai? Būdų prisidėti prie gražesnės visuomenės kūrimo yra gausybė: dalyvauti savanorystės programose, pagelbėti silpnos sveikatos kaimynui, apgaubti šiluma be tėvų augančius vaikus… Veikiant ne pavieniui, o bendruomenėje iš vieno žmogaus pasėto mažo idėjos grūdelio galima išauginti gausius vaisius, kuriais galėtų mėgautis visi vietos gyventojai.
Šiluvos miesteliui itin pasisekė – entuziazmo nestokojanti vietos bendruomenė įdeda daug pastangų, kad vietiniams čia gyventi taptų dar smagiau, įdomiau ir saugiau. Praėjusiais metais šias šiluviškių pastangas vainikavo miestelio paskelbimas 2018-ųjų Lietuvos mažąja kultūros sostine.
Iškėlė aukštą kartelę
Šiluvos bendruomenė „Aušrinė“ šiemet minėjo šešioliktąjį veiklos jubiliejų. Trečius metus jai vadovaujanti Judita Stoškienė pasakoja, kad pirmieji organizacijos žingsniai nebuvo lengvi: patirta nesėkmių rengiant projektus, o ir vystyti veiklą neturint bendruomenės namų buvo sudėtinga. Prieš aštuonerius metus pirmininke išrinktos Violetos Sinušienės atsidavimas šiai veiklai ir organizaciniai gebėjimai padėjo išjudinti bendruomenę: buvo sutvarkyti reikiami dokumentai, surastos ir suremontuotos patalpos bendruomenės namams ir kt.
„Kai buvau išrinkta naująja pirmininke, šiek tiek nerimavau, nes Violeta kartelę buvo iškėlusi išties aukštai. Supratau, kad reikės gerokai pasistengti norint nenuvilti žmonių ir išlaikyti tą patį veiklos lygį“, – šypsosi J. Stoškienė.
Šis „pabandymas“ neprisvilo. Galbūt dėl darbo specifikos (moteris dirba pašte), nuoširdaus, artimo bendravimo su savo krašto gyventojais Judita su dideliais sunkumais nesusiduria: žmonės noriai įsitraukia į bendruomenės veiklą, geranoriškai padeda.
J. Stoškienė įsitikinusi, kad bendruomenės gyvybingumas priklauso nuo jos narių gebėjimo suprasti vienas kitą, dirbti ir sprendimus priimti kolektyviai. Šiluviškių organizacijos veikla orientuota į buvimą kartu, bendravimą, bendruomeniškumo skatinimą. Panašu, kad jai puikiai sekasi: kone pusė miestelio gyventojų yra organizacijos nariai ir jų tik daugėja. Pasak pašnekovės, stengiamasi įtraukti visų socialinių grupių žmones – kiekvieno indėlis į šią veiklą yra svarbus ir vertinamas.
Praturtina miestelio kultūrinį gyvenimą
Svarbi bendruomenės veiklos kryptis yra miestelio kultūrinio gyvenimo turtinimas. Įgyvendindama įvairius projektus bendruomenė kviečia gyventojus į turiningus laisvalaikio užsiėmimus, moko senųjų amatų ar rankdarbių, organizuoja renginius, žygius. Nepamiršta ir plėsti akiračio: šiluviškiai drauge keliauja po Lietuvą, vyksta į kitų bendruomenių renginius. O šiemet daug prisideda prie savo krašto ir mažosios kultūros sostinės vardo garsinimo kituose miestuose ir miesteliuose – jų gyventojams dovanoja drauge su Šiluvos kultūros namais paruoštą kultūrinę programą.
Šiluvos bendruomenė „Aušrinė“ stengiasi didinti vietos vaikų užimtumą įtraukdama juos į sporto ir įvairius kitus renginius. Taip pat organizuoja ekskursijas sunkiau gyvenančioms šeimoms.
Šiluvos bendruomenę ir patį kraštą garsina šokėjų kolektyvas. Mintis suburti šokti tautinius šokius norinčius žmones kilo buvusiai bendruomenės pirmininkei V. Sinušienei. Parengus projektą buvo įsigyti tautiniai drabužiai ir pakviestos šokti šešios poros, vėliau prisijungė dar du šokių entuziastai. Kaip pasakoja dabartinė bendruomenės pirmininkė Judita, ir pati su vyru šokanti šiame kolektyve, šokėjų amžius įvairus – nuo 26 iki 61 metų. Pageidaujama, kad tai būtų šeimų poros, – norima puoselėti šeimyniškumą. Kolektyvas turi profesionalią šokių vadovę, dažnai kviečiamas pasirodyti rajone ir visoje Lietuvoje organizuojamuose renginiuose. Kas žino, gal vieną dieną įsilies ir į darnų Dainų šventės šokėjų būrį?
Vienas didžiausių bendruomenės organizuojamų renginių – Joninių šventė. Šiemet ją praturtino išskirtinė iniciatyva – Valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo pinamas 100 metrų ilgio Šimtmečio Joninių vainikas. „Maniau, kad tam prireiks viso vakaro, bet į darbą kibę 60 žmonių šį vainiką nupynė vos per 40 minučių: vieni padavinėjo lapus, kiti pynė, treti vyniojo trispalvėmis juostelėmis – atrodė įspūdingai. Nesitikėjau tokio didelio žmonių entuziazmo“, – džiaugiasi bendruomenės vadovė. Nupintas stebinančio dydžio vainikas savaitę puošė specialiai tam pastatytus Gedimino stulpus.
Itin gerų atgarsių sulaukia ir bendruomenės kartu su Šiluvos seniūnija rengiamas kraštiečių susitikimas „Čia gimėm, čia augom, čia žemė šventa“. Į jį suvažiuoja didelis būrys po Lietuvą ir pasaulį pasklidusių šiluviškių. Šventės dalyviai mėgaujamasi gausia kultūrine programa, dalyvaujama sporto rungtyse, sukasi šokių sūkuryje. Ši šventė žmones suartina, suvienija, primena, kaip svarbu nepamiršti gimtinės ir mylimų žmonių.
J. Stoškienė pastebi, kad, Šiluvai tapus Lietuvos mažąja kultūros sostine, kultūrinis miestelio gyvenimas iš tiesų pagyvėjo: nuolat sulaukiama svečių, dar neprabėgus metams įvyko daugybė renginių, tarp jų Tarptautinis muzikos projektas „Istorija be pabaigos“, Bažnytinių chorų sakralinės muzikos festivalis, įvairios parodos, koncertai, mėgėjų teatro festivalis, naujų knygų pristatymai, parodytas Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis, į kurį susirinko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių, ir kt.
Vienas didžiausių šių metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginių, kuriam finansavimą Šiluvos bendruomenė gavo iš Lietuvos kultūros tarybos, buvo Raseinių rajono kaimo bendruomenių kultūros, meno ir aktyvaus laisvalaikio festivalis. Iš 63 rajono bendruomenių jame dalyvavo net 49! Savo kiemeliuose kiekviena pristatė tai, kuo yra įdomi, savita. Vieni varžėsi demonstruodami savo kulinarinius sugebėjimus, kiti dainavo, šoko, žiūrovams dovanojo meninius pasirodymus, daug dalyvių savo jėgas išbandė sportinėse rungtyse, įvairiose edukacinėse veiklose, dar kiti atliko gerą darbą ir tapo kraujo donorais. Festivalio akcentais tapo gražiausių skarelių demonstravimas, bendruomenių skraistė Lietuvai ir Šimtmečio ąžuolų apdovanojimai, kuriuos vainikavo R. ir D. Norvilų koncertas.
Užgavėnės, Atvelykio, rudens, Kalėdų šventės – organizacinės veiklos bendruomenei nestinga. Ji dažnai bendradarbiauja su kultūros namais, seniūnija, mokykla, bažnyčia. Itin daug dėmesio skiria žmonių saugumui gatvėse – dažnai rengia saugaus eismo akcijas. Praėjusiais metais konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ šiluviškiai užėmė pirmąją vietą šalyje!
Įsimintina Pyragų diena
Bendruomenė organizuoja įvairias edukacines veiklas: šiluviškiai mokosi ir kepti duoną, ir rišti verbas, ir tradiciniais būdais marginti kiaušinius, lieti žvakes, gaminti muilą. J. Stoškienė pasakoja, kad praėjusiais metais itin daug įspūdžių paliko išskirtinė Pyragų diena. „Ir anksčiau Pyragų dieną kepdavome įvairius gardumynus, tačiau anąkart nusprendėme ne patys juos suvalgyti, o nuvežti senelių namų gyventojams, surengti jiems mažytę šventę. Jie buvo sužavėti, jiems labai patiko taip parodytas dėmesys, – pasakoja Judita ir atskleidžia, kad ir pati daug pasisėmė per šį apsilankymą: – Jokiuose renginiuose ar mokymo kursuose neišmoksi to, ko gali išmokti bendraudamas su seneliais, neįgaliaisiais, – mes mokėmės nuoširdumo, žmogiškumo. Grįžome pasisėmę išskirtinės patirties, tai sustiprino bendruomeniškumo jausmą. Manome, kad tokios iniciatyvos taps mūsų bendruomenės tradicija ir šiemet su pyragais keliausime į vaikų globos namus. Norisi įprasminti savo veiklą, ne tik gauti, bet ir atiduoti dalelę savęs kitiems.“
Svarbus šeimos palaikymas
Vietoje nenustygstanti bendruomenės vadovė pripažįsta, kad kai ko nors imasi, stengiasi tam atiduodi visą širdį. Kartais po darbų maratono susimąsto, ar ne per mažai jos dėmesio tenka šeimai. Dvi dukros jau yra studentės, tačiau abi – didelės pagalbininkės bendruomeninėje veikloje. Vyras taip pat neatsilieka – padeda, kuo tik gali. Toks palaikymas skatina nesustoti, kuo geriau atlikti jai patikėtas pareigas.
Dukros džiaugiasi matydamos mamą laimingą – bendruomeninė veikla jai leidžia išreikšti save, kurti aplink save gražesnę, jaukesnę aplinką. Neatlygintina visuomeninė veikla nebuvo jai svetima ir anksčiau – Judita nemažai metų prisidėjo prie „Carito“ veiklos.
„Kas nesvajoja, tas nieko ir nedaro“, – šiuo posakiu vadovaujasi pašnekovė, kurią labiausiai motyvuoja tai, kad bendruomenė žmonėms iš tiesų reikalinga.
Dirba dėl tų, kurie moka džiaugtis
J. Stoškienės manymu, norint suburti, išjudinti žmones imtis bendruomeninės veiklos tereikia didžiulio noro, bent kelių bendraminčių, kurie sudarytų tvirtą organizacijos branduolį ir pamažu padėtų sudominti šia veikla kitus.
„Be galo džiaugiuosi, kai žmonės ateina su savo idėjomis, mielai dalijasi patirtimi, nuoširdžiai nori prisidėti – jausdama tokį palaikymą ir pati tarsi įgyju naujų jėgų eiti toliau, – sako pašnekovė ir priduria: – Žinoma, visada atsiras ir norinčių tik pakritikuoti, piktų žmonių, tačiau manau, kad reikia mažiau kreipti dėmesį į smulkmenas. Turime džiaugtis kiekviena gyvenimo diena, minute, nes mums jų niekas nesugrąžins. Mes dirbame dėl tų, kurie moka džiaugtis. Be to, galbūt ir kiti, pamatę, kaip aplinkiniai džiaugiasi, galiausiai susimąstys: „Galbūt aš kažką darau ne taip?“ Manau, kad džiaugsmas ateina pamažu. Jis nugali piktumą.“
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
