Rugsėjo 18–19 dienomis Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Veikli“ didžiausias dėmesys buvo skiriamas moters asmeniniam tobulėjimui bei savęs pažinimui. Trečią kartą organizuojamoje konferencijoje su dalyvėmis patirtimi dalijosi 15 ambicingų, drąsių, veržlių asmenybių, o metų veikliausia moterimi išrinkta Lietuvos ir užsienio teatrų režisierė, „Vilnius City Opera“ steigėja Dalia Ibelhauptaitė.
„Daliai Ibelhauptaitei darbas yra ir gyvenimas, ir šeima. Jos namai yra žmonės, kuriuos ji myli ir saugo savo viduje. Ji – veikli, atvira, stipri ir jautri“, – sakė konferencijos projektų vadovė Renata Burbulienė.
Tai jau trečioji segė, sukurta kaip simbolinis apdovanojimas konferencijos organizatorių išrinktai veikliausiai Lietuvos moteriai. Kiekvienais metais segė yra vis kitokia, tačiau išlaikoma jos pagrindinė kompozicija ir simbolika – tulpė, kuri yra gyvybės, atgimimo ir moteriškumo simbolis. Papuošalą sukūrė dizainerė Jurga Lago.
Jaučia didžiulę atsakomybę
Pokalbio moderatorė, moterų žurnalo vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė D. Ibelhauptaitės klausė, kaip ji mano, kas yra populiarumas ir ar jis gali būti našta.
„Aš nesu populiarus žmogus, man atrodo, kad populiarūs žmonės yra elitiniai, žiniasklaidos išpūsti žmonės, kurie nieko nedirba, demonstruoja save, į kitus žiūri. Aš nesu toks personažas, nes man atrodo, kad viskas, ką darau, paremta labai rimtu darbu ir labai rimtais projektais. Ko gero, tai nėra populiarumas, tai – viešumas, nes esi priverstas būti viešu asmeniu. Tą dieną, kai nusprendi režisuoti spektaklius, turi atsisveikinti su savo privatumu. Yra žmonių, kurie sako, jog apie tai negalvojo, jiems tai nesvarbu, bet tai netiesa, nes tai – sąmoningas dalykas. Pirmiausia su viešumu ateina didžiausia atsakomybė: viskas, ką darai, turi turėti prasmę, negali kalbėti viešai kvailų dalykų, daryti klaidų, nes visada esi teisiamas“, – sakė D. Ibelhauptaitė.
Veiklios moters nuomone, kai pradedi rimtą projektą, verslą, būtina pasiryžti dirbti tūkstančiu procentų, priešingu atveju niekada nesulauksi sėkmės. Jei šiame maratone nebėgsi greičiausiai, už tavęs niekas nebėgs, negalėsi būti lyderis.
Patarė įsiklausyti į save
Aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja, projekto „Mes.Moterys“ kūrėja Beata Tiškevič-Hasanova remdamasi savo patirtimi bei kitų moterų išgyvenimais konferencijoje pasakojo apie situacijas, su kuriomis susiduria daugelis moterų, bei moteriškumo sampratą mūsų visuomenėje. „Statistika yra gana keista ir gąsdinanti, nes apie 80 proc. Lietuvos moterų laikosi dietų, o aš galvoju, kas mus verčia tiek mąstyti apie viršutinį apvalkalą, tai yra kūną? Pastebėjau, kad labai sparčiai plinta moteriškumo mokyklos, atrodo, kad moteriškumas yra lyg chemija ar kvantinė fizika, kurią turime išmokti. Yra daug gyvenimo mokytojų, vadovų, kurie pataria, kaip būti moteriškai. Aš galvoju paprasčiau: jei jaučiatės esanti moteris, tai ir esate moteris“, – pabrėžė Beata Tiškevič-Hasanova.
Jos nuomone, moterys turėtų labiau savimi pasitikėti ir tiesiog nebijoti būti savimi, nepaisydamos visuomenės normų. „Anksčiau aš savimi labai nepasitikėjau ir mane visi kritikuodavo, bandydavo mokyti. Pagalvojau: ar visi žmonės tokie yra? Ir kai pradėjau keistis, šalia manęs atsirado kitokių žmonių. Niekada nemenkinkite savęs prie kitų vien dėl to, kad jie geriau pasijustų“, – patarė Beata Tiškevič-Hasanova.
Aktorė, knygos „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ autorė Nijolė Narmontaitė pabrėžė, kad uždarytos durys gyvenime visai nereiškia, jog jos niekada neatsivers. Tai tik galimybė pasitelkti vaizduotę, energiją ir atrasti tai, ko net neįtarei savyje turinti. „Mėgstu, kai durys užsidaro, nes tada aš lipu per langą, pradedu mąstyti, veikti… Ir tos durys taip atsilapoja, kad per jas ne tik pati išeisi, bet ir kitus išvesi. Patys vertingiausi sprendimai įvyko būtent užsitrenkus prieš nosį durims. Ir nė karto nepasigailėjau kardinaliai pakeitusi kūrybos ir gyvenimo kryptį“, – sakė N. Narmontaitė.
Tema apie maistą beveik kiekvienam iš mūsų labai aktuali. Maistas yra mūsų gyvenimo dalis. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, ekonomikos analitikė, knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė konferencijoje kalbėjo dviem aspektais – apie maisto sveikumą ir lengvumą. Pranešėjos nuomone, su maistu yra susiję ir įvairūs mūsų gyvenimo sprendimai, turime savo požiūrį ir valgymas mums reiškia tam tikras emocijas – pasitenkinimą ar džiaugsmą, o gal įtampą, jei laikomės griežtos dietos.
Labai svarbu, kaip jaučiamės pavalgę: jei jaučiamės lengvai, greičiausiai tokie produktai mums tinka. G. Azguridienė patarė valgyti reguliariai, saikingai ir kuo šviežesnį, kokybiškesnį, chemiškai neužterštą maistą, vengti rafinuoto cukraus, druskos, miltų, aliejaus, sintetinių maisto priedų.
Organizatorių nuotr.