Veronika Povilionienė – žinoma lietuvių liaudies dainininkė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Šiuo metu ji švenčia 79-ąjį gimtadienį, nors šventė vyksta ligoninėje, kur ji praleidžia laiko dėl sveikatos būklės. Nepaisant to, Veronika nepraranda šypsenos ir dainos džiaugsmo: ji net ligoninėje randa momentų padainuoti, o jos balsas suteikia stiprybės ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Daina – tarsi gyvenimo kvėpavimas. Ji sako, kad gydytojai pastebėjo, jog dainuojant jos kvėpavimas stiprėja, o tai padeda išlikti sveikai ir gyvybingai. Net palatoje Veronika dainuoja kartu su slaugytojomis, gydytojais ir kitais ligoninės gyventojais, dalindamasi muzika ir emocijomis. Ji pabrėžia, kad kuo toliau, tuo labiau dainuojant kyla graudulys – tai natūralus ryšys su jausmais ir gyvenimo patirtimi.
Per gyvenimą Veronika Povilionienė nuolat kūrė ryšį su liaudies muzika. Nuo vaikystės kaime iki universitetinių ansamblių, koncertų, bendruomenių veiklos – daina buvo jos gyvenimo dalis. Ji dalyvavo įvairiuose folkloro renginiuose, o kai kurios jos dainos sulaukė net tarptautinio pripažinimo, simbolizuodamos lietuvių kultūros grožį.
Veronika pabrėžia, kad liaudies dainos – tai kultūros paveldas, kurį reikia saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos nuomone, šios dainos ne tik išlaiko istorinę atmintį, bet ir stiprina žmogaus emocinį pasaulį, suteikia vidinės stiprybės bei ryšio su bendruomene jausmą.
Šiandien, net švenčiant gimtadienį ligoninėje, Veronikos pavyzdys įkvepia: gyvenimo džiaugsmas, kūryba ir meilė muzikai gali lydėti mus bet kokiomis aplinkybėmis. Jos širdyje slypi džiaugsmas, kad daina jungia žmones ir suteikia prasmę kasdienybei.