Bendruomeniškumas – nykstantis reiškinys? Tik ne ten, kur gyvuoja veiklios bendruomeninės organizacijos, telkiančios žmones bendrauti ir savanoriškai drauge dirbti savo krašto labui. Viena iš tokių – Tauragės rajono Kęsčių kaimo bendruomenė „Elbenta“, lapkritį minėjusi veiklos dešimtmetį. Jai žmonių sutelktumo, aktyvumo galėtų pavydėti ne viena kur kas didesnio krašto bendruomenė. Apie tai, kas aktualu vietos gyventojams, kas buria skirtingas kartas, neleidžia išnykti tradicijoms, kalbėjomės su bendruomenės pirmininke Lina Baziliauskiene.
Dešimt vieningo darbo metų
2009 metų spalio mėnesį keletas Kęsčių ir Girininkų kaimų gyventojų ėmė kalbėti apie nevyriausybinės organizacijos reikalingumą, nes dauguma Žygaičių seniūnijos kaimų jau turėjo įsikūrusias bendruomenes ir galimybę gauti įvairių fondų finansavimą veiklai vykdyti. Matydami, kaip gražiai tvarkosi aplinkinių vietovių bendruomenės, iniciatyvos ėmėsi ir Kęsčių gyventojai – tais pačiais metais buvo įsteigta asociacija „Kęsčių kaimo bendruomenė „Elbenta“. Šiuo metu ji vienija 60 aktyvių narių.
Bendruomenei, kaip nevyriausybinei organizacijai, per dešimtmetį pavyko išties nemažai nuveikti. Įvykdyta daugybė projektų: sutvarkytos bendruomenei skirtos patalpos, įsigyta priemonių veiklai vykdyti, suorganizuota daug šviečiamųjų veiklų, vaikų vasaros stovyklų, kultūrinių renginių. L. Baziliauskienės manymu, bendruomenės susikūrimas turėjo teigiamą įtaka gyventojų tarpusavio santykiams ir bendravimui, problemų sprendimui.
Anot pašnekovės, pati pirmoji ir galbūt pačią didžiausią prasmę turėjusi veikla – pavėsinės statymas. Parengus paraišką ir gavus projekto finansavimą įsigyta medienos, o statybos darbus atliko patys kaimo jaunuoliai bei bendruomenės nariai. Jaunimas liepos–rugsėjo mėnesių savaitgaliais ir vakarais po savo tiesioginių darbų rinkdavosi statyti pavėsinės. Joje šiltuoju metų laiku vyksta renginiai, susibūrimai.
Iš pradžių bendruomenės nariai rinkdavosi sename, remonto reikalaujančiame pastate – buvusioje kaimo mokykloje. Įgyvendinant valstybės remiamus projektus buvo sutvarkytas tiek pastato vidus, tiek išorė, sutvarkyta, medžiais apsodinta aplinka, trinkelėmis išklotas aikštynas.
Dabar vienas iš Kęsčių bendruomenės tikslų – skatinti narių verslumą. Siekiant užsidirbti pinigų įvairioms bendruomenės reikmėms ir veikloms, jau septynerius metus spaudžiamos, pasterizuojamos ir pardavinėjamos vaisių bei daržovių sultys. Gavusi valstybės paramą organizacija ne tik įkūrė obuolių sulčių spaudyklą, bet ir įsigijo priemonių ypatingo skonio meduolinių sausainių gamybai. Bendruomenės nariai net tik vyksta į muges su šiais skanėstais, bet ir vykdo jų gamybos edukaciją. Į Kęsčius atvyksta moksleivių, darbo kolektyvų, nevyriausybinių organizacijų susipažinti su meduolio keliu, prisiliesti prie jo kepimo tradicijų: patys šiuos skanėstus gamina, kepa, dekoruoja.
Bendra veikla suartina skirtingas kartas
Šiemet Kęsčių bendruomenė įgyvendino gražų projektą „Bendruomeniškumas – Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ stiprybė“. Gyventojai turėjo progą „prisiliesti“ prie įvairių amatų. Surengtos molio, keramzitinių blokelių, muilo, žvakių ir karamelizuotų saldainių gaminimo edukacijos. Užsiėmimai vyko sekmadieniais, kad šeimos, seneliai su anūkais galėtų kartu prasmingai praleisti laiką. Anot bendruomenės pirmininkės, šis projektas susilaukė didžiulio susidomėjimo, todėl puoselėjama mintis jį tęsti įtraukiant kitas edukacines veiklas.
Dar viena išskirtinė bendruomenės narių iniciatyva – bendras daržas. Pavasarį jie drauge sodina svogūnus, bulves, vasarą renkasi ravėti, o rudenį – nuimti derliaus. Na, o vėliau visą žiemą verda cepelinus. Ši, kaip ir daug kitų bendruomenės veiklų, įrodo, kad žmonėms reikia bendravimo, progų susiburti. Tad nieko keista, kad nors Kęsčių bendruomenė nėra itin gausi, tačiau pasižymi dideliu aktyvumu. Per metus įvyksta apie dvidešimt kasmetinių renginių ar susibūrimų.
Anot pašnekovės, kiekvienas Kęsčių bendruomenės renginys savitas. Viena didžiausių ir populiariausių švenčių – Antaninės. 2020 metais ji vyks jau dešimtąjį kartą. „Birželio pradžioje visuomet organizuojame Antanų vardines, nes nuo Antaninių skelbiama šienapjūtės pradžia. Tradiciškai šventės pradžioje Antanai su dalgiais ant pečių ir su daina išeina į laukus pjauti pirmos pradalgės. Šventės metu prisimenamos ir kitos šienapjūtės pradžios tradicijos, – pasakoja L. Baziliauskienė. – Prieš renginį visas kaimas puošiasi, ruošiasi. Šiemet visi kaimo gyventojai nešė iš savo darželių bijūnų žiedus ir puošė visas kaimo gatves. Labai džiaugiamės, kad turime gyvas tradicijas. Aš tikiu, kad kol tradicijos gyvos, gyvas ir kaimas.“
Be Antaninių, didžiausio populiarumo susilaukia Kaimynų šventė, kurią bendruomenė organizuoja ketvirtus metus iš eilės. Kiekviena gatvė išsirenka savo vadą ir gyventojai vakarais renkasi repetuoti bendrų pasirodymų, galvoti idėjų ir t. t. Pirmaisiais metais Kaimynų šventėje reikėjo pristatyti savo gatvės pavadinimą ir patiekalą, antraisiais metais renginio tema buvo animacija, trečiaisiais – vaikų darželis, ketvirtaisiais – tautos. „Be galo smagu, kad tarp gatvių gyventojų yra sveika konkurencija, kaimynai labai atsakingai ruošiasi prisistatymams: siuvasi rūbus, vakarais renkasi repetuoti. O viso to prasmė – bendravimas“, – pabrėžia pašnekovė.
Kęsčių bendruomenė jungiasi prie visoje Lietuvoje paplitusios tradicijos liepos 6-ąją – Valstybės dieną – giedoti „Tautišką giesmę“. Žmonės renkasi giedoti šeimomis, taip ši tradicija skiepijama vaikams.
Bendruomenei pirmininkaujanti L. Baziliauskienė sako, kad įtraukti žmones į bendruomeninę veiklą nėra sunku. „Galbūt mums paprasčiau negu miesto bendruomenėms, nes mūsų organizacija nedidelė, esame vieni šalia kitų ir labiau jaučiame pareigą dalyvauti veikloje sprendžiant vietos problemas ar organizuojant renginius. Esame įpratę visus bendruomenės narius informuoti SMS žinute apie kiekvieną bendruomenės įvykį: ar apie vyksiantį susirinkimą, ar apie renginius, ar apie bendruomenės nario mirtį ir kt.“, – pasakoja pašnekovė.
L. Baziliauskienė džiaugiasi, kad įvairios bendruomenės veiklos – aplinkos tvarkymas, pasiruošimas renginiams – suburia bendrauti skirtingas kartas. Moters nuomone, amžius kaimynystėje ir bendruomeniniame gyvenime neturi reikšmės. Itin aktyvios jaunos 30–35 metų šeimos. Jos noriai dalyvauja šventėse, padeda pasiruošti renginiams, tvarkyti aplinką, rengti projektus.
Paklausta apie tolesnius bendruomenės planus, L. Baziliauskienė užsimena apie šiuo metu brandinamą sumanymą kiekviename kieme pasisodinti po tam tikros rūšies medelį, kaip bendruomenės tapatybės simbolį.
Turtina jaunimo laisvalaikį
Bendruomenė stengiasi skatinti vietos vaikų užimtumą, sudaryti sąlygas jiems aktyviai judėti. Jos kiemelyje įrengti futbolo ir krepšinio aikštynai, kur vaikai bet kada gali ateiti ir leisti laisvalaikį. Organizuojant renginius prigalvojama veiklų, pramogų ir vaikams. O prieš didžiąsias žiemos šventes mažieji sulaukia ypatingo dėmesio – juos aplanko Kalėdų Senelis su dovanomis. Pritrūkus veiklų lauke ar namuose, vaikai skuba į Kęsčių kaimo biblioteką, kurioje gali skaityti knygas, naudotis kompiuteriu.
Ne vienus metus bendruomenė rengė stovyklas vaikams ir jaunimui. Pavyzdžiui, 2017 metais kartu su Būdviečių kaimo bendruomene buvo surengta penkių dienų dieninė stovykla „Pažink, saugok ir mylėk savo kraštą“. Vaikai ne tik pramogavo, bet ir dalyvavo 15 kilometrų žygyje Pagramančio regioniniame parke, kurio metu daug pamatė, sužinojo ir patyrė, vėliau – naktiniame žygyje, išbandė 3D spausdintuvo galimybes, susipažino su dailės meno subtilybėmis, taip pat dalyvavo šaulių organizuotose žolės rutulio, futbolo ir kitose rungtyse, gamino meduolius ir t. t. Kitos stovyklos metu jaunimas ugdė savo meninius gebėjimus – mokėsi fotografijos meno paslapčių bei taisyklių ir vėliau įgytas žinias pritaikė praktiškai.
„Bendruomeninis gyvenimas formuoja širdį“
Prie aktyvios bendruomenės vairo paprastai stovi stiprus lyderis. Nuo 2016 metų Kęsčių bendruomenei pirmininkaujančios L. Baziliauskienės gyvenimas neatsiejamas nuo bendravimo su žmonėmis, pagalbos jiems ir bendruomeninė veikla yra tarsi papildoma jos pašaukimo realizacijos forma. Moteris penkiolika metų dirba socialinėje srityje. Šiuo metu vadovauja Šeimos gerovės centrui „Šaltinėlis“.
Lina, gimusi ir augusi vos už kelių kilometrų nuo Kęsčių kaimo, į bendruomenės veiklą įsijungė vos po pusmečio nuo jos įsteigimo – nuo tada vykdo projektines veiklas. Moteris džiaugiasi, kad šeima ne tik ją palaiko, bet ir aktyviai įsitraukia į bendruomeninį gyvenimą. „Norėjosi asmeninių iššūkių ir įnešti savo indėlį į bendruomenės veiklą. Kadangi gyvename vienkiemyje, norėjau susipažinti ir bendrauti su kaimynais“, – svarbiausius įsitraukimo į bendruomenę motyvus įvardija pašnekovė. Anot jos, didžiausias iššūkis visuomeninėje veikloje yra tai, kad jai tenka skirti daug laisvo laiko. O labiausiai Liną motyvuoja pasiekti rezultatai.
Paklausta apie žmones, į kuriuos visada gali atsiremti šiame neatlygintiname darbe, L. Baziliauskienė pabrėžia, kad kiekvienas organizacijos narys įneša savo indėlį į bendruomenę ir nuo kiekvieno priklauso, kokia ji yra šiandien, tad nė vieno išskirti nesinori.
Moteris sako, kad kaime gyventi gera ir prie to stipriai prisideda žmonių bendruomeniškumas. „Man be galo gera, kad mūsų kaimas turi tradicijų, džiaugiamės tarpusavio bendravimu, gražia kaimynyste. To, mano manymu, stokoja miesto bendruomenės. Mano mėgstamas posakis – Popiežiaus Pranciškaus pasakyta frazė: „Bendruomeninis gyvenimas formuoja širdį“, – pasakojimą užbaigia bendruomenės pirmininkė.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo