„Mokslininkų nustatyta, kad patyčias patiriantys darbuotojai išgyvena įvairius psichologinius bei fizinius sveikatos sutrikimus. Darbuotojai skundžiasi padidėjusiu nerimu, lėtiniu nuovargiu, varginančiais psichosomatiniais skausmais ar pasireiškiančiais miego sutrikimais. O organizacijos susiduria su didesne darbuotojų kaita, suprastėjusiu darbuotojų ir komandų produktyvumu, sumažėjusia motyvacija ir įsitraukimu į darbą, didėjančių pravaikštų skaičiumi bei didesniu darbuotojų sergamumu. Dėl to patyčios darbo aplinkoje yra sudėtingo ir daugialypio proceso rezultatas. Ši tema yra ne tik įdomi, bet ir šiandienos kontekste labai aktuali“, – įsitikinusi Mykolo Romerio universiteto Verslo psichologijos magistrantūros studijų absolventė Tairida Musulaitė-Grubė. Ji yra verslo psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos asocijuotoji narė, gavusi Lyderio diplomą. Jos baigiamasis magistro darbas „Darbuotojų patiriamų patyčių, psichologinio atsparumo ir įsitraukimo į darbą sąsajos“ buvo pripažintas geriausiu metų darbu.
Patyčios darbe neigiamai veikia ne tik darbuotojus, bet ir organizacijas
Anot MRU absolventės, verslo psichologės T. Musulaitės-Grubės, egzistuoja daug skirtingų nuomonių apie tai, koks yra svarbus psichologinis atsparumas ir kiek dėmesio turėtume skirti jam darbo vietoje. Pastebėta, kad darbuotojai, kurių psichologinio atsparumo lygis buvo didesnis, net ir patyrę patyčių darbo aplinkoje, jautė mažesnę įtampą, geriau gebėjo prisitaikyti esant įtemptoms darbo aplinkybėms. Dėl to moksliniu tyrimu buvo siekiama patikrinti, ar psichologinis asmens atsparumas gali būti iš dalies laikomas saugančiuoju faktoriumi. Gauti tyrimo rezultatai ne tik svarbūs moksline prasme, siekiant geriau suvokti patyčių darbo aplinkoje, psichologinio atsparumo ir įsitraukimo į darbą sąsajas, bet ir reikšmingi organizacijoms, kurios suinteresuotos išlaikyti sveikus, motyvuotus bei įsitraukusius darbuotojus.
Verslo psichologai padeda organizacijoms ieškoti efektyvesnių problemų sprendimo būdų
Įvairios organizacijos ir verslai nuolat susiduria su iššūkiais ir ieško įvairiausių išeičių, kaip sumažinti personalo kaitą ir padidinti jo motyvaciją, siekdami ne tik darbo efektyvumo, bet ir išsikeltų tikslų. Dėl to neretai tenka ieškoti profesionalios pagalbos iš šalies. Užsienyje jau yra įprasta praktika samdyti verslo konsultantus bei psichologus, kurie gebėtų ne tik įvertinti organizacijos psichologinį mikroklimatą, bet ir pasiūlyti įvairius metodus ar intervencijos programas, leidžiančias efektyviai spręsti aktualias problemas.
Lietuvos įmonės taip pat vis dažniau kreipiasi pagalbos į verslo psichologus ir jų paklausa kasmet vis labiau didėja. Tad Mykolo Romerio universitetas, atsižvelgdamas į rinkos poreikius, siūlo unikalią verslo psichologijos magistrantūros studijų programą, kuri yra skirta paruošti aukštos kvalifikacijos psichologams, turintiems psichologijos žinių rinkodaros ir žmogiškųjų išteklių vadyboje, išmanantiems verslo plėtros ekonominius ir teisinius pagrindus, gebantiems savo profesines kompetencijas pritaikyti verslo organizacijos efektyvumui ir jos darbuotojų gerovei didinti.
Šią studijų programą jau spėjo įvertinti ne vienas sėkmingai dirbantis verslo psichologas, tarp jų ir T. Musulaitė-Grubė. Ji teigia: „Studijuodama Mykolo Romerio universitete pajutau abipusį, lygiavertį studento ir dėstytojo santykį, kolegišką dėstytojų paramą, profesionalų bei žmogišką požiūrį į studentą. Didžiule vertybe laikau intelektualias diskusijas bei praktines veiklas, kurių šių studijų metu tikrai nestigo. Taigi, verslo psichologijos magistrantūros studijos Mykolo Romerio universitete buvo didžiulis atradimas. Pirmiausia – savęs atradimas jose, savo srities profesionalų ekspertiškumo, jų laisvo bei kritiško mąstymo patyrimas, žinių, įgūdžių ir karjeros perspektyvų įgijimas.“