VGTU mokslininkas pataria, kaip būtų galima sumažinti eismo įvykių skaičių

Pastaruoju metu pagausėjus eismo įvykių, per kuriuos gyvybę prarado ar buvo sunkiai sužaloti pėstieji bei dviratininkai, visuomenėje vėl kyla diskusijų, kaip būtų galima pagerinti situaciją keliuose. Į jas įsitraukia ir mokslininkai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Saugirdas Pukalskas sako, kad pradėjus griežčiau vertinti tiek jaunus, tiek jau patyrusius vairuotojus ir priėmus naujas perėjų įrengimo taisykles, eismo įvykių skaičių būtų galima gerokai sumažinti.

Kaip vieną didžiausių problemų VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas įvardija prastą eismo dalyvių kultūrą. Jo teigimu, asmenys, dažnai patenkantys į eismo įvykius, turėtų būti tiriami specialiais psichofiziologinių tyrimų metodais – turėtų būti įvertinamas jų charakterio tipas, paprastoji ir sudėtingoji reakcija, regėjimas dieną ir naktį, judesių koordinacija, sugebėjimas įvertinti greitį, saugų atstumą ir kt. Tokie ar panašūs tyrimai dažnai atliekami autobusų ar vilkikų vairuotojams Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje bei Lenkijoje.

„Moksliniais tyrimais išsiaiškinta, kad 8 proc. vairuotojų nesugeba tinkamai vairuoti: jie būna nedrausmingi, neatsargūs, stokoja savitvardos ir pasirengimo, jaučiasi esą nebaudžiami. Draudimas vairuoti to nesugebantiems asmenims leistų sumažinti eismo įvykių skaičių apie 20 procentų“, – teigia VGTU docentas.

VGTU Automobilių transporto katedroje įrengta Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorija, siūlanti vairuotojams kvalifikacijos kėlimo kursus ir galinti patikrinti vairuotojų tinkamumą šiai veiklai: čia tiriama žmonių reakcija, regėjimas, pusiausvyra ir koordinacija įvairiomis eismo sąlygomis.

Pasiruošimą įvairioms situacijoms, galinčioms iškilti kelyje, eksperto nuomone, reikėtų pradėti dar per mokymosi vairuoti etapą. Viena iš priemonių, galinčių padėti tai padaryti, – simuliatorius. Jis ne tik suteikia pirminį suvokimą apie vairavimą, bet ir leidžia imituoti įvairias eismo sąlygas – lietų, sniegą, plikledį, ribotą matomumą – ar avarines situacijas. Taip pakeičiant dalį mokymų aikštelėse ar net kelyje (gatvėje) būtų galima analizuoti padarytas klaidas ir įsiminti pagrindines vairavimo taisykles. Tokia praktika jau taikoma Prancūzijoje, ją S. Pukalskas siūlytų įteisinti ir Lietuvoje.

Kita didelė problema šalies keliuose – daug eismo įvykių pėsčiųjų perėjose. Lietuvos kelių policijos tarnybos pateikiami statistikos duomenys rodo, kad 2013 m. perėjose įvyko 1,5 karto daugiau eismo įvykių negu 2010 m., t. y. 596. Beveik tiek pat išaugo ir nukentėjusiųjų skaičius – 2013 m. jų buvo daugiau nei 600. Žuvusiųjų per tokios rūšies eismo įvykius skaičius pastaruosius trejus metus išlieka gana stabilus – apie 19 žmonių kasmet.

Saugirdo Pukalsko nuomone, šią kraupią statistiką būtų galima gerokai pagerinti išsamiai analizuojant eismo įvykius, išsiaiškinant jų priežastis ir pagal gautas išvadas rengiant Saugaus eismo plėtros programą ir numatant tinkamiausias saugaus eismo priemones, padėsiančias išvengti kitų panašių atsitikimų.

„Lietuvos automobilių kelių direkcija yra parengusi inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas. Norint išvengti didesnio skaudžių nelaimių skaičiaus, reikėtų jas padaryti privalomomis taisyklėmis. Tada gyvenvietėse bei miestuose įrenginėjamose ar pertvarkomose perėjose atsirastų inžinerinių saugaus eismo priemonių, priverčiančių vairuotojus sulėtinti automobilį. Taip būtų galima išvengti pasikartojančių nelaimių, kylančių dėl to, kad vairuotojas laiku nepastebėjo pėsčiojo ir nesumažino greičio“, – teigia S. Pukalskas.

Savo pasiūlymų mokslininkas pateikė praėjusią savaitę Seime surengtoje konferencijoje „Saugaus eismo politika: ką dar galime nuveikti užkertant „karą“ keliuose“. Jis skaitė pranešimą „Eismo saugumo gerinimo galimybės“.

VGTU