Viktorija Faith – naujas vardas muzikos pasaulyje. Gimusi ir augusi Vilniuje, ji jau šešerius metus gyvena Londone. Mergina ilgai ieškojo savo pašaukimo, dirbo renginių organizavimo srityje, vėliau netgi norėjo rinktis teisininkės kelią. Tačiau prieš kelerius metus pajuto, jog atėjo laikas atskleisti ir kitus savo gebėjimus. Su pasaulinio garso atlikėjais dirbusi, tarptautiniame dainų konkurse Londone antrąją vietą pelniusi lietuvė jau pavasarį žada išleisti savo pirmąjį albumą ir intensyviai ruošia koncertinę programą. Žavi šios merginos užsispyrimas ir nuoširdus darbas, didžiulis noras mokytis naujų dalykų. Ji ne tik mokosi vokalo, šokio subtilybių, pati rašo dainų tekstus, kuria muziką, bet ir atlieka organizavimo darbus, taip pat neatmeta galimybės ateityje tapti kitų atlikėjų prodiusere.
Kokie tikslai, lūkesčiai Tave nuvedė į Londoną? Ar Lietuvoje trūko perspektyvų, erdvės Tavo užmojams?
Esu žmogus, kuris visada sau randa veiklos, nesvarbu, kurioje šalyje gyventų. Juk įžvelgti perspektyvų galima visur. Lietuvoje užteko veiklos ir viskas sekėsi neblogai. Savo atsiradimą Londone vadinu likimu: niekada neplanavau išvykti iš Lietuvos ilgam, čia atvažiavau porai mėnesių, o vėliau dėl tam tikrų aplinkybių teko pasilikti ilgesniam laikui. Pati nepastebėjau, kaip prabėgo jau šešeri metai.
Kada pradėjai domėtis muzika?
Muziką be galo mėgau nuo mažens. Vaikystėje mokiausi muzikos mokykloje, grojau fortepijonu, lankiau chorą, šokius. Ir dabar nė vienos dienos neįsivaizduoju be muzikos.
Ką dabar studijuoji?
Šiuo metu esu pasirinkusi populiariosios muzikos atlikimo, darbo įrašų studijoje ir kompozicijos kūrimo kursą. Mokausi estradinio vokalo, muzikos teorijos, kompozicijos, elektroninės muzikos kūrimo, darbo įrašų studijoje ir atlikėjų vadybos.
Ar visada svajojai būti dainininke?
Ne, ne visada. Prieš nuspręsdama tapti dainininke, išbandžiau save kitose srityse: Lietuvoje studijavau turizmo ir viešbučių administravimą, turėjau konferencijų ir verslo renginių organizavimo verslą. Londone įstojau į teisės fakultetą, bet po 8 mėnesių supratau, kad ši specialybė ne man. Šiame mieste taip pat rengdavau koncertus ir vakarėlius. Galiausiai suvokiau, kad noriu būti scenoje, o ne už jos (šypsosi – red. past.). Tada pradėjau kurti dainas, lankyti privačias vokalo pamokas akademijoje „Nova“. Nusprendusi tapti profesionalia atlikėja, dainų kūrėja, įstojau į koledžą, vėliau – į universitetą.
Ar šiame universitete reikalavimai labai dideli? Kaip jame priimami kitataučiai?
Prieš įstodama į universitetą turėjau metus mokytis koledže, paskui siunčiau savo sukurtus kūrinius, buvo perklausa ir stojamasis egzaminas. Universitete, kuriame studijuoju, yra labai daug studentų iš įvairių šalių. Mano kurse mokosi jaunuolių iš Italijos, Belgijos, Kinijos, Lenkijos. Patys anglai nevengia sveikai pasijuokti iš kitataučių. Kai kurie dėstytojai gana priekabiai vertina kitataučių darbus. Man praeitais metais reikėjo labai daug dirbti, kad įrodyčiau, jog esu verta tęsti mokslus.
Ar neteko Londone susidurti su aplinkinių pavydu ar apkalbomis? Kokia atmosfera vyrauja ten, kur mokaisi ir dirbi?
Su aplinkinių pavydu teko susidurti net ir vaikystėje Lietuvoje, taip pat kurį laiką Londone. Stengiuosi vengti pavyduolių, bendravimo su jais. Praeitais metais universitete girdint visai auditorijai dėstytojas mane pagyrė, sakydamas, kad mano balso tembras labai įdomus. Po jo pagyrimo išgirdau vienos bendrakursės tylų komentarą: „Nesuprantu, kodėl ją visi taip giria, ji – nieko gero.“ Tada supratau, jog ne visi tokie geranoriški ir turiu stengtis dar labiau, kad tie, kurie tiki mano sėkme, džiaugtųsi. Tiesiog turiu išmokti nepastebėti tų, kurie man pavydi. Tačiau pripažįstu, kad tai sunku.
Kokių pasiekimų muzikos srityje jau turi?
Esu užėmusi antrąją vietą tarptautiniame dainų konkurse Londone. Po šio konkurso man pasiūlė dainuoti viename iš centrinių Londono klubų.
Kai sukūriau vienam brazilų šokių vakarėlių vedėjui dainą, jis pakvietė mane pristatyti šią dainą į vieną žinomiausių pasaulio klubų „Ministry of Sound“. Tai buvo nepakartojama patirtis.
Esu pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su nepriklausoma įrašų kompanija. Kartu su kūrybine grupe kūrėme ir įrašinėjome dainas. Šiuo metu ruošiuosi savo albumo pristatymui Londone. Mano nuomone, tai bus didelis žingsnis į priekį. Vasarą planuoju dalyvauti keliuose tarptautiniuose festivaliuose. Viskas dar prieš akis (šypsosi – red. past.).
Ko negalėtum padaryti ar atsisakyti dėl muzikinės karjeros?
Aš tikiu likimu, tikiu, kad man gyvenimas yra paruošęs įvairių situacijų, kai turėsiu pasirinkti, bet dėl savo karjeros tikrai negalėčiau atsisakyti savo principų, savigarbos, to, kas buvo ugdoma nuo vaikystės. Negalėčiau žemintis, atsisakyti savo šeimos gerovės ir t. t.
Koks tas gyvenimas kitoje šalyje? Ar nesinori grįžti į Lietuvą?
Iš pradžių gyvenimas kitoje šalyje labai įdomus. Ši šalis yra pilna įvairių galimybių, nuo žmogaus charakterio priklauso, kuria linkme jis pasuks. Kai kurie žmonės tik atvažiavę laiką leidžia sunkiai dirbdami, o savaitgaliais viską praleidžia naktiniuose klubuose, vakarėliuose. Aš šioje šalyje įžvelgiau galimybę daugiau pasiekti profesinėje srityje, juk Londonas – tai viena iš muzikos pasaulio sostinių.
Kalbant apie buitinius dalykus, gyvendama kitoje šalyje, ilgainiui labai pavargau gyventi su kitų kultūrų žmonėmis: visi skirtingi, skirtingos manieros, bendravimas, ir jų čia labai daug. Į Lietuvą grįžtu vis dažniau ir labai tikiuosi, kad ateityje galėsiu grįžti ilgesniam laikui.
Ką šiuo metu dar veiki, be muzikos ir mokslų?
Netrukus pristatysiu net porą projektų, apie kuriuos kalbėti dar ankstoka. Abu projektai susiję su muzikine veikla. Iš tiesų muzika ir mokslai užima didžiąją dalį mano laiko. Savo dieną pradedu labai anksti, kad spėčiau viską padaryti. Daug laiko skiriu praktikai: dainavimui, šokių pamokoms, jogai, tekstų ir dainų rašymui, o jau kai prisėdu prie muzikos kūrimo programos, dienos kaip nėra (šypsosi – red. past.). Kovo mėnesį Londone pristatysiu koncertinę programą, kiekvienai dainai ruošiame šokių judesius. Reikia pasirūpinti ir organizaciniais reikalais. Tai stengiuosi atlikti savarankiškai, nes laikausi tokio principo: jeigu nori, kad viskas būtų gerai, padaryk tai pats (šypsosi – red. past.).
Per vieną interviu sakei, kad dirbi be prodiuserio pagalbos. Juk labai sunku viską vienai suspėti. Kaip Tau tai pavyksta?
Esu gavusi pasiūlymų iš prodiuserių, tačiau jų sąlygos man pasirodė nepriimtinos, tad ilgai nesvarsčiusi jų siūlomų paslaugų atsisakiau ir pasirinkau ilgesnį kelią – visko turiu išmokti pati. Aš tikiu, kad reikiamu laiku tikrai atsiras žmonių, kurie norės bendradarbiauti, o ne duoti pasirašyti sutartį, pagal kurią net mano vardas jau nepriklausytų man. Be to, universitete turime atlikėjo vadybos kursą, man gana gerai sekasi mokytis, todėl ateityje pati galėčiau būti kieno nors prodiusere (šypsosi – red. past.).
Planuoji išleisti savo albumą Londone. Kokio stiliaus dainų jame bus galima rasti, koks bus jo pavadinimas?
Pirmąjį savo albumą nusprendžiau pavadinti „Unforgetable Memories“. Jame bus sudėtos dainos, parašytos nuo pat mano kūrybinio kelio pradžios. Į jas sudėjau savo pirmosios meilės potyrius, kurių niekada nepamiršiu. Tai bus elektroninės, šokių, populiariosios muzikos stilių dainos.
Ar jau žinoma, kada pasirodys Tavo pirmasis albumas?
Planuoju jį išleisti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.
Ką šeima mano apie Tavo dabartinę veiklą ir ar neskatina grįžti į Lietuvą?
Kai buvau jaunesnė, mama visada sakydavo, kad turiu įgyti „normalią“ profesiją, o tada jau dainuoti savo daineles (šypsosi – red. past.). Esu jai labai dėkinga už šį patarimą. Džiaugiuosi, kad, be muzikos, turiu ir kitą profesiją. Subrendusi kaip asmenybė, grįžau prie kūrybos.
Be abejo, visi mane labai palaiko, skatina nesustoti ir eiti tik į priekį. Prieš šešerius metus atvykusi į Londoną užsidirbau šiek tiek pinigų ir iš karto atsivežiau čia visą savo šeimą. Be jų man būtų labai sunku.
Tiesa, kad norėtum išleisti ir antrąjį albumą, tik šįkart lietuvių kalba? Ar jau esi parašiusi ir lietuviškų dainų? Ar Tau svarbus tautiečių klausytojų pripažinimas?
Taip, tiesa. Juk esu iš Lietuvos, turiu turėti bent vieną albumą gimtąja kalba (šypsosi – red. past.). Esu parašiusi 5 lietuviškas dainas, labai įdomu pasižiūrėti, kaip į jas reaguos klausytojai. Gali būti, kad šių dainų atlikėja būsiu ne aš (šypsosi – red. past.), o kuri nors kita Lietuvos dainininkė. Jos bus populiariosios ir šokių muzikos stilių.
Žinoma, būtų labai malonu, jeigu mano dainų klausytų tautiečiai.
Dainuoji viena. Bet galbūt pagalvoji ir apie grupės įkūrimą?
Planuoju suburti didelę grupę žmonių, t. y šokėjų, muzikantų, garso ir vaizdo specialistų. Kaip minėjau, šiuo metu ruošiuosi savo solinio albumo pristatymui ir visam pasirodymui. Gali būti, kad ateityje sukursiu grupę.
Esi labai graži lietuvaitė. Ar grožis labiau padeda, ar trukdo siekiant savo profesinių tikslų užsienyje? Ar nevargina vietinių vaikinų dėmesys?
Labai dėkoju už komplimentą. Grožis mano pasirinktoje srityje tikrai didelis pranašumas. Bet nepasikliauju savo išvaizda, daug dirbu, stengiuosi, kad žmonės pastebėtų mano talentą ir jį įvertintų, pajaustų, ką noriu perteikti per savo sukurtas dainas. Tik išvaizda juk nėra labai įdomu.
Žinoma, vaikinų dėmesiu nesiskundžiu, bet jo nesureikšminu. Ypač kitataučiai manęs visiškai nedomina, dauguma juk tik dumia akis mūsų lietuvaitėms.
Kaip svetur pristatai Lietuvą? Ar tarp Tavo pažįstamų britų yra daug tokių, kurie apie mūsų šalį visiškai nieko nežino?
Lietuva – šalis, kurioje gimiau ir augau, todėl pristatau ją pagarbiai. Bent jau tarp mano pažįstamų žmonių buvo labai mažai tokių, kurie nieko nežinojo apie Lietuvą. Dauguma jų net moka pasakyti „labas“.
Kaip apibūdintum savo asmenybę?
Esu kūrybinga asmenybė. Man tiesiog patinka visas kūrybos procesas – nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo. Stengiuosi visur įžvelgti šviesesnių spalvų, bet jautriai reaguoju į aplinkinių kritiką. Galiu būti įvairi, priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, ką nors organizuodama, siekdama tikslo, jaučiuosi labai įsitempusi, todėl būnu griežta. Nuo vaikystės esu labai savarankiška ir ryžtinga: jei ką nors sugalvoju, ilgai netenka laukti mano darbo rezultatų. Esu pripratusi dirbti viena, todėl kolektyvas pastebi, kad esu linkusi į kompromisus tik kai pasiūlymas ką nors pakeisti būna labai argumentuotas (šypsosi – red. past.). Esu linkusi padėti žmonėms.
Labai mėgstu skaityti knygas, domėtis naujais dalykais, keliauti.
Kaip dėlioji savo prioritetus gyvenime?
Svarbiausia man yra šeima, sveikata, dvasinis tobulėjimas ir draugystė. Po jų rikiuojasi karjera ir pinigai.
Ko palinkėtum skaitytojams?
Skaitytojams norėčiau palinkėti kuo daugiau gražių akimirkų, daugiau šypsotis ir gerbti vieniems kitus.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės archyvo