Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Vilniaus universiteto mokslininkų atradimai atvėrė kelią 25 mln. dolerių investicijai
Mokslas ir švietimas

Vilniaus universiteto mokslininkų atradimai atvėrė kelią 25 mln. dolerių investicijai

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
L. Mažutis
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų dr. Gretos Leonavičienės ir prof. Lino Mažučio fundamentiniai tyrimai pavienių ląstelių analizės srityje atvėrė kelią pažangiai biotechnologijų plėtrai. Remdamasis jų atradimais, biotechnologijų startuolis „Atrandi Biosciences“ pritraukė 25 milijonų JAV dolerių investiciją A serijos finansavimo etape.

„Vilniaus universiteto akademinė aplinka suteikia mokslininkams laisvę vykdyti eksperimentus be tiesioginio komercinio spaudimo. Per pastaruosius metus VU administracinė našta sumažėjo, todėl tyrėjai gali daugiau laiko skirti naujų idėjų validavimui ir tyrimams. Tai svarbus veiksnys, leidžiantis pasiekti tokio lygio proveržius“, – pažymi prof. L. Mažutis.

SPC technologijos moksliniai iššūkiai ir proveržiai

SPC (angl. semi-permeable capsules) technologijos pagrindas buvo padėtas būtent VU GMC laboratorijose. Dr. G. Leonavičienė 2020 ir 2022 m. publikavo mokslinius straipsnius, įtvirtinančius šios technologijos pritaikomumą. „Atrandi Biosciences“ jau yra licencijavusi ar šiuo metu licencijuoja keletą mokslininkės VU GMC sukurtų patentų.

„Vienas didžiausių iššūkių kuriant SPC technologiją buvo užtikrinti, kad kapsulių formavimas būtų preciziškas ir pasikartojantis. Konceptualiai kapsulių generavimas remiasi termodinaminiu procesu, kai du skysti polimerų tirpalai atsiskiria į dvi fazes ir suformuoja kapsulių šerdį ir apvalkalėlį. Praktikoje šis procesas buvo sunkiai kontroliuojamas. Gretai pavyko surasti optimalias sąlygas kapsulėms generuoti, o tai apėmė labai įvairius aspektus: parinkti tinkamos molekulinės masės polimerus, atitaikyti jų tankį, parinkti tinkamą fluorintą alyvą ir t. t., tai galiausiai leido pasiekti stabilų fazių atsiskyrimą ir pasikartojantį kapsulių generavimą“, – aiškina prof. L. Mažutis.

„SPC suteikia naujų galimybių tiriant individualias ląsteles, nes leidžia efektyviai izoliuoti ir valdyti biochemines reakcijas. Tai atveria naujas perspektyvas fundamentiniuose tyrimuose, o dabar jau ir biotechnologijų pramonėje“, – teigia dr. G. Leonavičienė.

Akademiniai tyrimai ir jų komercinis potencialas

VU GMC mokslininkai pabrėžia, kad akademiniai tyrimai sudaro stiprų pagrindą inovacijoms, bet jų komercinė sėkmė priklauso nuo biotechnologijų ekosistemos brandos.

„Didžioji dalis mūsų laboratorijos darbų šiuo metu remiasi SPC technologijos taikymu tiriant pavienes ląsteles ir plėtojant multiomikos metodus. Ar šie tyrimai prives prie naujų išradimų – parodys laikas. Tačiau jau dabar aišku, kad kai kurios mūsų doktorantų plėtojamos temos turi didelį komercinį potencialą“, – teigia prof. L. Mažutis.

Pasak jo, nors Lietuvoje trūksta sisteminių mechanizmų, skatinančių jaunuosius mokslininkus pereiti iš akademijos į verslą, VU GMC tapo talentų kalve biotechnologijų startuoliams: „Pagrindinis „Atrandi Biosciences“ variklis ir smegenys yra žmonės, išėję mūsų skyriaus mokyklą.“

„Atrandi Biosciences“ kuriami produktai jau naudojami daugiau nei 200 mokslinių laboratorijų visame pasaulyje. Įmonė šiemet atidaro naują padalinį Bostone, kur bus tęsiamas SPC technologijos tobulinimas ir pritaikymas tiek akademiniuose tyrimuose, tiek pramonėje. „Atrandi Biosciences“ – pirmieji pasaulyje, kuriantys pusiau pralaidžių kapsulių technologiją, leidžiančią vykdyti didelio masto vienos ląstelės multiomikos tyrimus. Įmonės patentuoti sprendimai supaprastina eksperimentinius procesus ir paspartina biologinius atradimus.

G. Leonavičienė
FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisNuo gegužės 1-osios apyvartoje ims mažėti 1 ir 2 centų monetų. Ką reikia žinoti?
Kitas straipsnis Stiklo ar metaliniai turėklai: kuris sprendimas geriausiai tinka jūsų erdvei?

Susiję straipsniai

Nauja tyrimų metodika praplėtė žinias apie mitybą viduramžių Europoje

16 gruodžio, 2025

Baigė istoriją, bet tapo komikais

11 gruodžio, 2025

Dinozaurai ir astrofizika: apie mokslo kaitą pasakoja ispanų kosmologas prof. Vicentas J. Martínezas

10 gruodžio, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2025 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.