„Nuostabu, kad yra žmonių, degančių noru daryti gerus darbus, kurti grožį, išsaugoti tėvų ir protėvių palikimą. Lenkiame galvas, žavimės, stebimės…“ – panašių atsiliepimų dažnai sulaukia Vilkaviškio rajono „Virbalio vartų“ bendruomenė, per penkiolika metų neatlygintinam darbui savo krašto labui skyrusi daug idėjų ir jėgų, sukūrusi tai, kas į Virbalį dabar pritraukia tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio. Gerąja bendruomenės patirtimi pasidalijo šios organizacijos pirmininkas Stanislovas Lopeta.
Narių skaičius – ne veiklumo rodiklis
Anot S. Lopetos, „Virbalio vartų“ bendruomenė buvo įkurta 2004-ųjų vasarį penkiolikos aktyvių virbaliečių iniciatyva. Jis prisimena, kad didžiausias narių skaičius kažkada siekė 117 žmonių. Dabar jų yra apie 100. Turint omenyje tai, kad Virbalyje gyvena mažiau nei tūkstantis žmonių, bendruomenė gali džiaugtis palyginti dideliu gyventojų įsitraukimu. „Žinoma, visada norisi gausesnio būrio bendruomenininkų, bet mums nuo pat įsikūrimo svarbiausia ne kiekybė, o kokybė, – tvirtina S. Lopeta ir prisimena kaimyninių bendruomenių patirtį: – Kitoms organizacijoms, surinkus į bendruomenę beveik visus gyventojus, ne visada pavykdavo priimti sprendimus susirinkimuose, nes nebūdavo surenkamas kvorumas, kildavo problemų renkant nario mokestį. Mums šių problemų nekyla, nes žmonės stojo į bendruomenę ne prikalbinti, o savo noru, gerai apgalvoję savo sprendimą.“ Anot pašnekovo, dalis gyventojų nenori susisaistyti naryste, bet noriai prisideda prie bendruomenės veiklos, organizuojamų talkų, švenčių.
Į bendruomenę susibūrę virbaliečiai nusimatė veiklos kryptis ir išsikėlė šiuos tikslus: sukurti bendruomenės namus, gerinti gyvenamąją aplinką, rūpintis gyventojų saugumu ir vienišų žmonių globa, organizuoti įvairius kultūrinius renginius, dalyvauti rajono ir respublikos kaimo bendruomenių sąjungų bei Vietos veiklos grupės veikloje, vykdyti projektinę veiklą, skatinti jaunimo iniciatyvas ir bendravimą tarp kartų, gerinti tarpinstitucinį bendravimą ir bendradarbiavimą.
Nuo mokymų iki Senųjų amatų centro
Bendruomenės veikla prasidėjo nuo kompiuterinio raštingumo ir įvairių kitokių mokymų, projektų rengimo, senųjų amatų gaivinimo. „Norėjome imtis darbų, kuriuos įvykdžius mūsų miestelis taptų gražesnis, žmonėms būtų gera jame gyventi, – pasakoja bendruomenės pirmininkas. – Turėjome merdinčius nekūrenamus kultūros namus, begriūvantį neveikiantį senosios mokyklos pastatą. Organizavome talkas, tvarkėme aplinką, kūrėme gėlynus, atsiradus galimybių gauti Europos Sąjungos paramą inicijavome kultūros namų ir senosios mokyklos renovaciją, rinkome gyventojų aukas ir įsirengėme šiuolaikišką šarvojimo salę. Renovuotos senosios mokyklos patalpose įsikūrė miestelio viešoji biblioteka, seniūnija ir bendruomenė. Po savo sparnu priglaudėme ir vietinę neįgaliųjų organizaciją. Po renovacijos atgijo kultūros namai, visiškai pasikeitė kultūrinis gyvenimas. Susikūrė tradicinės muzikos kapela „Pliumpa“, kuri šiemet švenčia savo penkerių metų sukaktį, moterų vokaliniai ansambliai „Vėjūna“ ir „Nostalgija“. Esame įsirengę treniruoklių salę, turime labai veiklų moterų klubą.“
Virbaliečiams svarbu kuo geriau pažinti savo krašto praeitį, įamžinti svarbiausius įvykius būsimoms kartoms, todėl pasinaudojusi Kultūros rėmimo fondo lėšomis bendruomenė išleido knygos „Virbalis mano atsiminimuose“ dvi dalis. Taip pat išleido dvi knygas, į kurias sugulė virbaliečių kūrybos eilės: „Prabilę eilėmis“ ir „Čia, kur saulė mane pasitiko“.
Prieš kelerius metus parašę projektą virbaliečiai gavo finansavimą pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenėms programą ir įkūrė Senųjų amatų centrą. Su amatais bendruomenė dirba ne vienus metus, bet iki tol neturėjo patalpų, kur galėtų sukoncentruoti visą veiklą. Teko įdėti nemažai pastangų, darbo įgyvendinti šiam sumanymui. „Taip sutapo, kad tuo pačiu metu atsirado laisvos patalpos, prasidėjo bendruomenių socialinio verslumo mokymai, buvo galimybė gauti finansavimą, – pasakoja bendruomenės pirmininkas. – Šią idėją palaikė ir jaunimas. Finansavimas buvo labai nedidelis, pinigų vos užteko medžiagoms įsigyti. Visus darbus darėme patys savo rankomis, nes noras ir entuziazmas buvo didžiuliai. Net duonkepę krosnį pasistatėme patys, nes neužteko pinigų meistrui samdyti. Gyvenimas išmoko visko ir nėra nieko, ko žmogus nepadarytų vedamas didžiulio noro ir užsispyrimo.“
Edukacinės programos
Bendruomenės Senųjų amatų centre vykdomos edukacinės programos „Duonos kelias“, „Kalėdaičio istorija ir gimimas“, liejamos žvakės, vejamos virvės, audžiami grindų takai, lipdoma iš molio.
Kaip pasakoja bendruomenės pirmininkas, edukacinė programa „Duonos kelias“ yra plačiausia ir užtrunka dvi–tris valandas, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus. Atvykusieji sužino apie visą duonos kelią nuo papročių, dirvos arimo iki garuojančio kepalėlio ant stalo. Kiekvienas gali pasidaryti ir išsikepti duonos. Kol duonelė kepa, dalyviai susipažįsta su žvakių liejimu, virvių vijimu, audimu, lipdymu iš molio, įvairiais liaudiškais galvosūkiais ir tada visi sugrįžta į pagrindinę salę, kur laukia vaišėmis padengtas stalas su garuojančia žolelių arbata, skilandžiu, lašiniais, duona, mieliniu pyragu, sviestu, varškės sūriu ir pjaustytu koriu, pilnu bičių medaus.
Kita edukacinė programa „Kalėdaičio istorija ir gimimas“ yra trumpesnė ir užtrunka apie valandą. Jos metu dalyviai sužino kalėdaičio istoriją, susipažįsta su kalėdinio laikotarpio papročiais, burtais, žaidimais. Vėliau visi stebi, kaip kepamas kalėdaitis (norintys gali ir patys pamėginti iškepti), ragauja ir pamato, kaip iš kalėdaičio yra gaminami komunikantai, ostijos šv. Mišių apeigoms bažnyčioje. Galiausiai visi sėda prie stalo ir valgo pienišką sriubą, kuri verdama iš kalėdaičių kepimo likučių.
Svečiai – ne tik iš Lietuvos
Į Senųjų amatų centrą pasisemti žinių apie senovėje puoselėtus amatus, pasimokyti kepti duonelės, o prieš Kalėdas – kalėdaičių atvyksta įvairaus amžiaus lankytojų – nuo šešerių metų vaikų su tėveliais ar ugdytojais iki senjorų. Čia sulaukiama nemažai ekskursijų, grupių iš šalies mokyklų, studentų, darbo kolektyvų. Atvyksta draugų kompanijos, giminaičiai čia organizuoja susitikimus. Lankosi ne tik lietuvaičiai – užsuka ir užsieniečių su vertėjais. Anot pašnekovo, daugiausia apsilanko europiečių, bet yra buvę ir indų, kinų, afrikiečių, nepaliečių ir kt. Per metus sulaukiama maždaug trijų–trijų su puse tūkstančio lankytojų, iš jų apie pusantro šimto būna užsieniečiai. Dalis programų vedama nemokamai, organizuojamos atvirų durų dienos.
Darbai nesustoja
Penkiolika metų gyvuojančios organizacijos veikla nesustoja – aktyvūs virbaliečiai įgyvendina vis naujus sumanymus, gražina ir gerina savo gyvenamąją aplinką. Šiemet iš ES ir Vilkaviškio rajono savivaldybės lėšų ketinama renovuoti parką – atnaujinti takus, įrengti šiuolaikišką apšvietimą, estradą, vaikų žaidimo aikštelę, lauko treniruoklius. Po renovacijos turgaus aikštėje bus pastatyti nauji prekystaliai su stoginėmis, atnaujinta poilsio zona. Praeitais metais bendruomenė inicijavo aukcioną ir jį laimėjusi išsinuomojo Virbalio tvenkinį. Planuoja jį įžuvinti, sutvarkyti poilsio zoną ir organizuoti vasaros žūklės varžybas.
Turtina socialinį ir kultūrinį gyvenimą
„Virbalio vartų“ bendruomenė ne tik reikšmingai prisideda prie senųjų amatų atgaivinimo ir puoselėjimo, bet ir turtina žmonių socialinį, kultūrinį gyvenimą. Įvairių renginių per penkiolika bendruomenės gyvavimo metų buvo daugybė. Dalis jų yra tapę tradiciniais ir vyksta jau dešimt ar daugiau metų. Pats didžiausias bendruomenės organizuojamas renginys – „Žolinės jomarkas“. Jis išskirtinis tuo, kad čia savo amatą ir darbus demonstruoja vietos meistrai ir šventė nėra komercinė. Kviečiami ir kaimyninių bendruomenių amatininkai. Tradiciniais yra tapę adventiniai vakarojimai, įvairios parodėlės, poledinės žūklės varžybos bendruomenės taurei laimėti, pavasarinės talkos „Darom“, poezijos popietės, teminės vakaronės, viktorinos, ekskursijos.
Bendruomenės pirmininkas džiaugiasi, kad į organizuojamus renginius, talkas noriai įsitraukia ir jaunimas. Bent tol, kol mokosi mokykloje. Deja, išvykę mokytis retas sugrįžta gimtinėn, dažniausiai lieka didmiesčiuose arba patraukia į užsienį.
Adventinis vakarojimas 
Blynai NATO kariams 
Derliaus šventė Vilniuje 
Helouvinas 
Kalėdinė mugė 
Kalėdinis bendruomenės narių lankymas 
Mokymai 
Po tinklinio turnyro 
Poezijos popietė 
Sporto įranga bendruomenės namuose 
Šienpjovių varžybos 
Bendruomenė rūpinasi aplinka 
Užgavėnės 
Žolinės mugė 
Žolinės šventė 
Žūklės varžybos
Giliai įleistos šaknys
Paties S. Lopetos šeima, rodos, giliai įleidusi šaknis į Virbalį ir apie kitus miestus ar užsienį nė negalvoja. „Aš esu tikras virbalietis, kaip pas mus sakoma, – virbalinis. Virbalyje gyvena ir mano dvi seserys, brolis. Čia gyveno ir seneliai, ir proseneliai, ir proproseneliai iš tėvo pusės. Mano žmona Irena taip pat virbalietė, turime dvi dukras. Vyresnioji Eglė su vyru Audriumi susuko lizdą Virbalyje ir augina dukrelę Ameliją. Jaunesnioji dukra Silvija baigusi mokslus taip pat sugrįžo į gimtinę ir pradeda kurti savo verslą“, – artimiausių žmonių buvimu šalia džiaugiasi pašnekovas.
„Niekada savo noru nekeisčiau gyvenamosios vietos, nebent priverstų kažkokios ypatingos aplinkybės, – tikina pašnekovas, savo gyvenamojoje aplinkoje matantis daug gerų dalykų. – Turtinga ir įdomi yra Virbalio istorija, čia gyvena labai daug gerų, draugiškų žmonių. Gyvenimas, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet keičiasi į gera. Ko dar reikia žmogui?“
Aptarnavimo sferoje dirbantis Stanislovas beveik visą laisvalaikį skiria bendruomenės reikalams. Todėl nestebina tai, kad jis vis perrenkamas organizacijos pirmininku (pirmininkauja nuo pat 2004-ųjų).
Kai sumažėja bendruomeninių darbų, Stanislovas prisimena savo pomėgius žvejoti, grybauti, keliauti. Pernai su bendruomene vyko net į šešias pažintines keliones po Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją. Šiemet taip pat planuojama ne viena išvyka.
Ypatingi įvertinimai
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama bendruomenėms, organizuojami įvairūs rajoninio ir respublikinio masto konkursai. Pašnekovas sako, kad „Virbalio vartų“ bendruomenė konkursuose varžytis nesistengia, nes žmonės ne dėl to dirba. Vis dėlto rajono bendruomenių sąjungos siūlymu 2018 metais dalyvavo „Tautos šimtmečio ąžuolų“ konkurse ir buvo nominuota kaip „Bendruomenė, išgarsinusi Lietuvą Europoje / pasaulyje“. 2015 metais virbaliečiai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos nominuoti „Geriausių kaimo bendruomenių“ ir VVG projektų konkurso nugalėtojais.
Kaip suburti veiklią bendruomenę?
S. Lopetos nuomone, bendruomenes kurti verta, nes tai vienija žmones, atsiranda galimybė burtis pagal pomėgius, vyksta glaudesnis kartų bendravimas, dalyvaujant projektinėje veikloje galima keisti gyvenamąją aplinką, ją gražinti, pritaikyti įvairiems gyventojų poreikiams.
Jo manymu, norint suburti veiklią bendruomenę, nereikia stengtis nuo pat pradžių surinkti kuo didesnio bendruomenės narių skaičiaus. „Svarbiausia yra bendruomenės aktyvas – branduolys, apie kurį burtųsi platesnis ratas, kuriuo žmonės pasitikėtų, ir, be abejo, viešumas. Taip pat jokiu būdu negalima atstumti tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori įsipareigoti naryste, bet pritaria bendruomenės veiklai, įvairiais būdais prisideda prie jos“, – mintimis dalijasi Stanislovas, kuris itin didžiuojasi savo bendruomene, džiaugiasi, kad pavyko suburti šaunių ir aktyvių bendraminčių būrį. „Smagu stebėti besikeičiantį Virbalį ir žinoti, kad čia yra ir mūsų indėlis“, – pokalbį baigia pašnekovas.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
