Apie alkoholio žalą ir vartojimo pasekmes, rodos, žinome daug. Apie tai kalbama mokyklose, diskutuojama laidose, publikuojami straipsniai, kone kasdien skelbiami reportažai apie girtų asmenų sukeltas avarijas, gaisrus, smurtą artimoje aplinkoje ir kitas nelaimes. Alkoholio keliamos problemos paliečia daugelį iš mūsų.
Alkoholis – gyventojų sveikatą pakertantis narkotikas – tokį sprendimą dar 1975 m. priėmė Pasaulinė sveikatos organizacija. Nuo saikingo vartojimo vienas žingsnis iki piktnaudžiavimo, o nuo piktnaudžiavimo iki priklausomybės ir alkoholizmo – labai trapi gija. Vieni saikingai vartodami, neturėdami valios atsispirti be galo greitai įninka į svaigalų liūną, kitiems šie liūdni vingiai užtrunka ilgėliau. Didžioji dauguma piktnaudžiaujančių alkoholiu yra toli gražu ne asocialūs, o paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, darbus ir šeimas turintys žmonės. Pramonė mėgina įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Tačiau bet kurie alkoholio padauginę žmonės dažnai pasižymi panašiu elgesiu.
Pateikiame dar keletą labai paplitusių mitų. Pirmas mitas – mažos alkoholio dozės naudingos organizmui. Tai nėra tiesa, nes bet kokia alkoholio dozė yra žalinga. „Saikingai“ vartojant alkoholį jau po 4 metų 85 % atvejų būna nustatomas „susitraukusių smegenų efektas“, „negyvų ląstelių kapinaitės“, smegenų tūrio sumažėjimas, atsiranda nepajėgumas sistemingai dirbti. Nesvarbu, kokiomis dozėmis alkoholis vartojamas, jis smegenyse išlieka nuo 14 iki 30 parų, todėl smegenys nuolat ardomos.
Kitas dažnas mitas – alkoholis panaikina įtampą, ramina nervus, atpalaiduoja. Alkoholis turi stresą keliančių, o ne antistresinių savybių, slopina visus pojūčius. Svaigalai negali nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes jie nepašalina nepatogumo priežasties. Kai baigiasi alkoholio, kaip psichoaktyviosios (narkotinės) medžiagos, poveikis, įtampa tik padidėja. Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas.
Dar vienas klaidinantis mitas – alkoholis suteikia linksmumo ir drąsos. Iš tikrųjų išgėrus alkoholio nėra ir negali būti linksmumo. Būsena, kurią geriantys asmenys įvardija kaip ypatingą linksmumą, – tai vadinamasis „narkotinis linksmumas“, kuris neturi nieko bendra nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu. Tiesa ta, kad visos alkoholio rūšys ir dozės veikia kaip morfijus ar marihuana, t. y. sukuria gėrio ir laimės iliuziją, kartu sukeldamos nepataisomą žalą, kaip ir bet koks kitas nuodas, įsibrovęs į organizmą. Tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama ir sumažėja įtampa.
„Alkoholis sušildo“, – būna taip teigiančių žmonių. Išgėręs žmogus praranda gebėjimą tinkamai įvertinti savo kūno temperatūrą. Prasidėjus alkoholio poveikiui greitai įvyksta laikinas odos kraujagyslių „paralyžius“, jos plečiasi ir į kūno paviršių priplūsta daugiau kraujo. Sušyla tik oda, kuri greitai atiduoda savo šilumą. Organizmas praranda normalų jautrumą šalčiui ir oda nustoja reaguoti į sumažėjusią kūno temperatūrą, kraujagyslių susitraukimus. Alkoholio padauginę žmonės gali labai greitai mirtinai sušalti.
Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė J. Mikalajūnienė, Pasvalio PK bendruomenės pareigūnas V. Doda, pasvaliovsb.lt