Geriausias beisbolo „Bundesliga“ lygos savaitės žaidėjas – buvęs ieties metikas iš Lietuvos. Svajonę patekti į olimpines žaidynes puoselėjęs Edvardas Matusevičius dabar žiba Vokietijoje kaip beisbolininkas, o jaunesnysis jo brolis Edis jau žengė į ietininkų elitą.
Doreno „Wild Farmers“ ekipos garbę ginantis 27-erių E. Matusevičius taip pat spėjo pasižymėti ieties metimo sektoriuje – prieš ketverius metus tapo Lietuvos čempionu.
Vokietijoje tapo pergalių kalviu
E. Matusevičius legionieriaus duoną Vokietijoje kremta antrą sezoną. Pernai lietuvio vedama „Wild Farmers“ ekipa reguliariajame sezone užėmė antrą vietą ir pirmą kartą komandos istorijoje prasibrovė į atkrintamąsias „Bundesliga“ varžybas. Šis sezonas komandai susiklostė taip pat gana sėkmingai – ekipa vėl nužingsniavo iki atkrintamųjų etapo.
„Komanda yra mažame kaimelyje, o pats gyvenu Brėmene. Tas kaimelis yra arčiau Hamburgo – apie 30 kilometrų nuo jo. Žaidžiame pirmoje „Bundesligoje“. Vokiečių lyga – labai stipri, viena geriausių Europoje“, – džiaugėsi E. Matusevičius.
Klube lietuvis žaidžia metiko ir centro aikštės žaidėjo pozicijose. Sezono metu buvęs lengvaatletis kamuoliuką už aikštės ribų išmušė net devynis kartus – už tai komandai jis iškart pelnydavo tašką.
„Pernai šiame klube man buvo pirmi metai ir mes pirmą kartą komandos istorijoje patekome į atkrintamąsias varžybas. Visiems buvo šokas, kad mes, iš mažo miestelio, sugebėjome tai padaryti, – pasakojo E. Matusevičius. – Sezono metu „Bundeslyga“ nuolat išrenka savaitės žaidėją, praėjusiais metais kartą buvau geriausias ir šiemet kartą.“
Nors Vokietijoje beisbolas yra kur kas populiaresnė sporto šaka nei Lietuvoje, išskirtiniu dėmesiu beisbolininkai pasidžiaugti negali ir čia. Brėmene, kur gyvena lietuvis, karaliauja futbolas.
„Brėmene beisbolas ne tiek populiarus, nes visur yra futbolas. Beisbolo stadionas pastatytas šalia futbolo stadiono, tad žmonės vis tiek ateina, pažiūri“, – sakė Lietuvos beisbolininkas.
Karjerą pristabdė norėdamas padėti broliui
Beisbolą E. Matusevičius pamėgo anksčiau nei lengvąją atletiką. Žaisti šį žaidimą jis pradėjo aštuonerių, o ieties metimas atsirado keleriais metais vėliau.
„Kai buvau mažas, keliaudavau su tėvu, nes jis vis dar pats žaidė beisbolą. Vėliau, kai sukako aštuoneri, mano mokykloje atsirado beisbolo treniruotės, kurias vedė tėvo draugas. O ieties metimas atsirado tik dar po 2–3 metų“, – prisiminė E. Matusevičius.
Beisbolas ir ieties metimas panašūs tuo, kad sportininkui reikia treniruoti tuos pačius raumenis. Tiesa, metant beisbolo kamuoliuką ir metant ietį taikomos visiškai skirtingos technikos.
„Kai buvau jaunesnis, galėjau pasigalynėti su kitais jaunais ietininkais, bet, norint toli mesti tarp suaugusiųjų, reikėtų treniruoti vien ieties metimą, – tikino buvęs lengvaatletis. – Ieties metimui ir beisbolui reikalingi tie patys raumenys, greitis, sprogstamoji jėga, bet pati metimo technika yra visiškai kitokia. Gal todėl man, tiek metų žaidusiam beisbolą, buvo sunku atprasti nuo tos technikos.“
Vis dėlto olimpinė svajonė E. Matusevičiui ruseno. Prieš keletą metų vaikinas buvo apsisprendęs baigti beisbolininko karjerą ir drauge su broliu Edžiu Matusevičiumi – dabartiniu Lietuvos rekordininku – ruoštis ieties metimo varžyboms.
„Taip išėjo, kad tapau Lietuvos čempionu. Kaip tik brolis nedalyvavo, o tėvai pasiūlė man dalyvauti. Kažkaip laimėjau paskutiniu metimu, – šyptelėjo Edvardas Matusevičius. – Vėliau vykau į treniruočių stovyklą, buvau nusprendęs, kad beisbolo nebežaisiu ir padėsiu Edžiui treniruotis, gal ir pats įsimėtysiu. Tačiau toje stovykloje patyriau traumą – taip viskas ir baigėsi. Iki tol buvo mintis, kad gal su broliu vienoje olimpiadoje dalyvausim. Būtų įspūdinga…“
Beje, šalies ieties metimo čempionais yra tapę ne tik Edvardas bei Edis, bet ir jųdviejų tėvas Edmuntas. O vaikinų mamai Daliai Matusevičienei priklauso Lietuvos 800 m bėgimo rekordas.
Beisbolo stadionas Vilniuje – tarsi bulvių laukas
E. Matusevičius yra laikomas vienu iš Lietuvos beisbolo rinktinės lyderių. Praėję metai rinktinei buvo išskirtiniai tuo, kad komanda pirmą kartą laimėjo Europos čempionato B diviziono varžybas ir turėjo istorinį šansą iškopti į pajėgiausią žemyne A divizioną.
Vis dėlto šią vasarą lemiamą seriją su austrais lietuviai pralaimėjo 0:2.
„Rinktinėje žaidžiu nuo 15 metų. Praėjusiais metais pirmą kartą laimėjome B divizioną, o šiemet žaidėme prieš austrus dėl patekimo ir pralaimėjome. Komandoje trūksta žaidėjų, kurie tobulėtų ne Lietuvoje, esame tik penkiese“, – pastebėjo E. Matusevičius.
Pasak jo, į išvajotą Šiaurės Amerikos MLB lygą prasibrauti lietuviams nėra nerealu, tačiau kol kas tai padaryti kur kas lengviau metiko pozicijoje žaidžiantiems beisbolininkams.
„Viskas priklauso nuo darbo, bet mūsų sąlygomis Lietuvoje galima būti nebent aukšto lygio metiku – kitoms pozicijoms neturime beisbolo aikštės. Žaidžiame bulvių lauke, kur akmenų pilna ir kamuoliukas šokinėja bet kaip, tad pozicijos žaidėjui tobulėti sunku“, – apgailestavo E. Matusevičius.
Svajonių su beisbolo lyga JAV buvęs lengvaatletis nesieja, o pagrindinė to priežastis – laikas.
„Prasimušti įmanoma žaidžiant ir treniruojantis užsienyje. Dabar daugiau žaidžiu pozicijos žaidėju, tad jei būčiau jaunesnis, būtų ir galimybė, – šyptelėjo Lietuvos rekordininko brolis. – Tikėkimės, kad Vilniuje pastatys stadioną ir tada beisbolo lygis pakils, o sporto šaka išpopuliarės.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotraukų autorius Georg Hoff